Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų sumažėjo 6,2 proc. Tačiau žuvusiųjų ugnyje palyginti su pernai 5 daugiau. Pernai per tą patį laikotarpį žuvo 60 žmonių. Vaikų žūčių skaičius liko tas pats, kaip ir pernai – šiemet liepsnose žuvo trys vaikai.
Pagrindine gyventojų žūties priežastimi išlieka neatsargus rūkymas, dėl šios priežasties žuvo 22 gyventojai. Pernai per tą patį laikotarpį žuvo 17 neatsargių rūkalių.
14 gyventojų šiemet žuvo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 9 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 7 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 5 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, 1 – dėl sprogimo, 1 – dėl žaibo iškrovos, 1 – dėl kitų priežasčių. Dar 3 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.
1505 gaisrai (arba 22,8 proc. visų gaisrų) užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 58 gyventojai, tarp jų ir 3 vaikai. Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 40 proc., daugiausia dėl suodžių užsidegimo individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Be to, 465 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,0 proc.), 650 kartų liepsnojo transporto priemonės (9,8 proc.), 60 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,9 proc.).
Šiemet jau kilo 9 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus. Miestuose žuvo 31 gyventojas, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 34.
6 žmonės žuvo Kauno miesto savivaldybėje, po 4 – Pasvalio, Radviliškio rajonų bei Vilniaus miesto savivaldybėse, po 3 – Šiaulių rajono, Kalvarijos bei Panevėžio miesto savivaldybėse, po 2 – Varėnos, Kauno, Kėdainių, Biržų, Kupiškio, Joniškio, Utenos, Vilniaus, Trakų, Švenčionių rajonų bei Šiaulių miesto savivaldybėse.
Daugiausia žmonių žuvo sekmadienį (12 gyventojų) ir antradienį (10) bei šeštadienį (10), nuo 12 iki 23 valandos (35), vyrų žuvo 2,8 karto daugiau nei moterų, žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 60 metų.
