Šis savaitgalis buvo pažymėtas tragiškais gaisrais, kurie pasiglemžė 6 žmonių gyvybes ir 7 piliečius traumavo.Per tris dienas Lietuvoje kilo 125 gaisrai, daugiausia – gyvenamajame sektoriuje. Nes atšalus orams, gyventojai pradėjo daugiau kūrenti ar šildyti savo būstus įvairiais kitais būdais ir, žinoma, neišvengė skaudžių nelaimių rašoma pranešime spaudai.
Šeštadienio rytą Vilniaus rajone,Miškonių kaime, užsidegė medinis ūkinis pastatas, kurio pirmame aukšte buvo įrengtos stalių dirbtuvės, o mansardoje – gyvenamosios patalpos. Dar iki ugniagesių atvykimo iš uždūminto pastato buvo išneštas 57 metų vyras, kurio atvykę medikai jau neįstengė atgaivinti. Per gaisrą dar išdegė perdengimas, aprūko patalpos. Manoma, kad šį gaisrą sukėlė elektros instaliacijos gedimas.
Nemažai tragiškų gaisrų šiomis dienomis sukėlė neblaivūs gyventojai, neatsargiai rūkę lovose ar neatsargiai elgęsi su ugnimi. Toks gaisras kilo šeštadienio vakarą Radviliškyje, Kapų gatvėje, daugiabučio namo bute. Atskubėję ugniagesiai iš pradžių surado smarkiai apdegusį 65 metų vyrą, kuris buvo išvežtas į ligoninę ir ten mirė. O po to išdegusiame kambaryje buvo rasta ir žuvusi 68 metų moteris. Kaimynai teigia, kad šis butas degė jau ne kartą, tačiau tada buvo spėjama užgesinti anksčiau. Šįkart įsiplieskusi ugnis pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes ir dar išdegino beveik visas buto patalpas.
Kaip rodo vien tik šių metų gaisrų statistika, šiemet jau kilo 564 gaisrai, kuriuose žuvo 16 žmonių. Pernai per tą patį laikotarpį buvo įregistruota 490 gaisrų, nusinešusių 9 gyventojų gyvybes. Šaltaisiais metų mėnesiais smarkiai padaugėja gaisrų ir juose žūstančių žmonių. Daugiausia tokių gaisrų kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų.
Sinoptikai įspėja, kad artimiausiumetu orai Lietuvoje smarkiai atšals. Atšalus orams išauga ir gaisrų tikimybė. Gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, intensyviau kūrena krosnis ir židinius, dažniau naudoja šildymo įrenginius, elektrinius buitinius prietaisus.
Reaguodamas į šiemet nuolat augantį gaisrų bei sparčiai daugėjantį aukų skaičių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena gyventojams, kad gaisrai namuose, apšildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšiai kaminų, židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat, kai prakurai naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kad mažiau užsiterštų kaminai arba jų įdėklai, geriausia kūrenti sausomis malkomis. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.
Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl to dažnai taip pat kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų rūbų, o išeinant iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtina išjungti. Kasmet nemažėja gaisrų ir dėl savos gamybos elektrinių šildymo prietaisų.
Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Todėl daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais.
Smarkiai atšalus, dėl įvairių sutrikimų gali užšalti ir vandentiekio vamzdžiai. Neretai juos gyventojai bando atšildyti atvira ugnimi – litavimo lempomis, deglais ir pan. Metalas yra geras šilumos laidininkas, todėl stipriau įkaitus vamzdžiui, gali užsidegti jį liečiančios medžiagos, nors jos bus ir kaimyninėje patalpoje. Vamzdžių šildymui geriausia naudoti įkaitintą smėlį, arba, juos apvyniojus skudurais, užpilti karštu vandeniu.
Šiomis dienomis visoje Lietuvoje smarkiai pasnigo. Ugniagesiai pataria gyventojams nuo gyvenamųjų namų ir kitų pastatų nuvalyti sniegą, kad jis neįlaužtų stogų ir nesukeltų naujų nelaimių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas taip pat prašo gyventojų užtikrinti gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatyti jų transporto priemonėmis. Tuo pačiu patariama gyventojams nelaukiant nelaimės įsigyti bei gyvenamosiose patalpose įsirengti autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų žmones apie gaisro pavojų.
