Per 7 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 7887 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 1,4 proc. Gaisruose žuvo 92 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 101), o 147 gyventojai (142) buvo traumuoti. Deja, pastaruoju metu didėja skęstančiųjų ir nuskendusiųjų žmonių skaičius. Nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 68 skenduolius, iš jų 5 vaikai, pernai per tą patį laikotarpį – 61 (5). Jų dėka buvo išgelbėta 20 žmonių.
Vidutiniškai per liepos mėnesį kyla per 900 gaisrų ir juose žūsta apie 6 šalies gyventojus. Šių metų liepą gaisrų buvo šiek tiek mažiau – 809, o juose žuvo 4 žmonės. Nors gaisrai dėl žaibo iškrovos sudaro tik 3 proc. nuo bendro liepos mėnesį kilusių gaisrų skaičiaus, tačiau vidurvasarį jų kyla daugiausiai, vidutiniškai 35. Šiemet šių gaisrų buvo 24, jų metu buvo sunaikinti 4 pastatai. Šiemet jau kilo 2 gaisrai pasiglemžę po 3 šalies gyventojus, 11 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 ir 64 gaisrai, kuriuose žuvo po vieną gyventoją. Miestuose žuvo 25 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 67. 11 gyventojų žuvo Vilniaus rajone, 6 – Kauno m., 5 – Vilniaus m., po 4 – Alytaus, Radviliškio, Šiaulių ir Zarasų rajonuose, po 3 – Kėdainių, Prienų, Raseinių, Šakių, Utenos, Trakų, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose.
Pagrindinės žmonių žūčių priežastys: neatsargus rūkymas (žuvo 32 žmonės) ir neatsargus elgesys su ugnimi (žuvo 28 žmonės). Dar 8 žmonių gyvybes nusinešė gaisrai kilę dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, kiek pat žmonių žuvo ir dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą, 2 – dėl dujinių, žibalinių, benzininių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl padegimų, o 9 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 3602 arba 45,7 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 3,89 tūkstančius hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius jose padidėjo 5,7 proc. 1229 gaisrai (arba 15,6 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 74 žmonės. Palyginti su pernai, gaisrų skaičius nepakito, tačiau pernai šie gaisrai nusinešė 2 žmonių gyvybėmis daugiau. Be to, 633 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,0 proc.), 616 kartų degė transporto priemonės (7,8 proc.), 49 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,6 proc.).
Miestuose užgesinti 4209 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3678. Ugnis sunaikino 185 pastatus, 181 transporto priemonę, 2218 tonų pašarų, 5526 kv. m gyvenamojo ploto ir 7958 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 109 žmonių gyvybes (iš jų 3 vaikų), 576 pastatus, 84 transporto priemones, 594 gyvūnus.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (51,1 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (9,5 proc.), žolės ir ražienų deginimas (8,9 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,3 proc.), neatsargus rūkymas (3,0 proc.). Be to, įregistruotas 371 padegimas (4,7 proc.), o 510 gaisrų (6,5 proc.) priežastys dar tiriamos.
Ugniagesiai atliko ir 3946 gelbėjimo darbus. Jų metu jiems pavyko išgelbėti dar 172 gyventojus, iš jų 16 vaikų. Palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, gelbėjimo darbų sumažėjo 2,5 proc. 1419 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1374 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 336 kartus atliko gelbėjimo darbus ant ledo ir vandenyje, kurių metu išgelbėjo 32 gyventojus bei ištraukė 119 skenduolių (pernai per tą patį laikotarpį – 124). Be to, 374 kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti į autoįvykius patekusiems žmonėms ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 82 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 44 žuvusiųjų kūnus. Ugniagesiai gelbėtojai 189 kartus budėjo nukenksminant sprogmenis, likvidavo 115 cheminių incidentų, 56 kartus rinko gyvsidabrį ir kt.
