Ogi viskas paprasta: žmonės prisižiūri rusiškų televizijų, tada pamąsto savo tuščiom galvom ir eina tvarkos daryti. Vienas iš dalyvių siūlė penkiasdešimčiai metų įvesti diktatūrą, kad nebūtų visokių iškrypėlių ir skurdo. Tokią diktatūrą jau matėm – ta diktatūra ir pagimdė visas dabartines Lietuvos problemas, visus tuos nemąstančius degeneratus. Tuos nelaimingus „ubagus“.
Iš tiesų nesu jokių eitynių šalininkas. Juo labiau „Baltic Pride“. Nes manau, kad Lietuva tam yra pernelyg atsilikęs kaimas ir eitynės neatneša jokios naudos. Čia tas pats, kaip nuvykti į gūdžią Lietuvos provinciją ir ten surengti knygų parodą, tikintis, kad tuomet žmonėms ims mylėti ar bent toleruoti knygas. Betgi neims – tik pasakys, kad „kokia čia nauda iš knygų, reik ne knygas skaityti, o dirbti“. Ir dar geriausia dirbti kolūkyje, kuris net neegzistuoja. O galiausiai pradės rėkti ne į temą, kaip visada: „O tai kas išdraskė kolūkius? Kas čia arklius iš kelių išnaikino? Kas čia viską prichvatizavo? Kas kolchozus, kas gyvenimus sugriovė, sielas sudegino? Viskas per tą Landsbergį! Reikėjo čia kam nors tos laisvės? Ne. Niekas jos neprašė! Ne už tokią Lietuvą mes kovojom! Mes ir prie ruso buvom laisvi ir visko turėjom, nieko nebuvo ir gerai buvo, ir tvarka, svarbu, buvo, ne taip, kaip dabar, dar ir gėjai kažkokie atsirado ir visko galima nusipirkti, bet kad pinigų nėra, tik gėjai nemokami. Kam jų iš viso reikia? Uždrauskit tas gėjų eitynes! Per jas ir Lietuva tuoj išnyks. Okupuoja mus čia visokie iškrypėliai, juodaodžiai, dalailamos. Hitleris teisingai darė, kad juos naikino. O Stalinas iš viso teisingiausiai darė, kad visus naikino, tai nors tvarka buvo, ne taip, kaip dabar, kai viskas galima, bet pinigų nėra.“
Kliedesiai? Nerealus sąmonės srautas? Neįmanoma realybėje? Paskaitykit daugiau „ubagų“ komentarų feisbuke – suprasit, kad viskas įmanoma, kai žmogus gyvena ideologiniame sapne, neturinčiame nieko bendro su realybe. Gėjai, euras, Landsbergis, Kubilius, konservatoriai, liberalai, laisvė, ES, Briuselis, demokratija, žmogaus teisės – visa tai reiškia vieną ir tą patį: PRETEKSTĄ. Pretekstą „kovoti už tvarką“, kuri buvo, kuri neišvengiamai išnyko ir niekada negrįš, kuri buvo baisesnė už bet kokią betvarkę.
Jeigu ji buvo bloga, paklausite, tai kodėl kai kurie už ją taip linksmai ir juokingai, ir apgailėtinai kovoja? Atsakysiu: todėl, kad tie žmonės, užaugę sovietmečiu, nepasikeitė. Jie kaip susiformavo padedami sovietinės propagandos, taip ir dabar kliedi apie proletariato revoliuciją, apie valdžios perdavimą į „liaudies“ rankas. Jų kliedesiai yra identiški Lenino raštų turiniui (galėčiau pacituot, bet gaila laiko). Ar pastebite, kaip visuomet puolama tik tai, ko nebuvo toje išsigimusioje šlykščių proletarų Sovietų Sąjungoje? ES, gėjai, euras, laisvė, Landsbergis, demokratija, žmogaus teisės. Kliedesiai apie pavogtas pensijas paaiškinami tuo, kad žmonės mato, kaip kiti gyvena geriau. Pagal sovietinę logiką visi, kurie gyvena geriau, yra buržujai ir vagys. To negali būti! Netikite – skaitykite Karlo Marxo ir Friedricho Engelso raštus. Aš skaičiau, todėl žinau. Negali būti turtingesnio ir skurdesnio. Visiems iš dangaus turi nukristi vienodas gyvenimas. Ir tuo visi šventai tikėjo (net tie, kas dabar vaidina didžiausius laisvosios rinkos šalininkus). Taip buvo mąstoma, nes jokių alternatyvų nebuvo. Retas gebėjo dėl individualaus intelekto pakilti aukščiau už klasinę proletarų (vergų) sąmonę.
Žiūrint į tuos senyvo amžiaus žmonių piketus tikrai suspaudžia širdį, nes paaiškėja baisus dalykas: labiausiai žmogų įkalina jo proto ribotumas. Jo nesugebėjimas įžvelgti savo reikalavimuose ideologinio angažuotumo. Būtų smagu, jei žvelgiant į tuos kovotojus negalėtum taip aiškiai pamatyti sovietinio mentaliteto, betgi jis kiaurai šviečiasi. Jiems neatrodo neįmanoma didžiausia sovietinė klišė – bendra nuosavybė. Feisbuke jie, visiškai nesuvokdami, ką daro, dalijasi LTSR konstitucijos ištrauka apie bendrą nuosavybę. Ir džiaugiasi, kad tada viskas priklausė liaudžiai. Dieve dieve, nesikeikus.
Bet ideologinėse miglose maudosi ir neoliberalai – „Baltic Pride“ rengėjai. Taip, jie teigia, kad nepradėjus tokios radikalios intervencijos (eitynių) niekas nesikeis, bet ar nereikėtų pradėti nuo švelnesnių visuomenės keitimo būdų? Ir labai sunku jiems pasakyti (nes jie iš esmės nenori primesti niekam jokios nuomonės ir juo labiau įstatymiškos naštos), kad visgi tos eitynės yra žalingos. Nes Lietuvoje dar net nepavyko sovietinių miglų prašalinti, dar meilės deivė Milda actą garina, o neoliberalai čia jau nori matyti tolerantišką visuomenę, kur gerbiamos žmogaus, kaip individo, laisvės ir teisės, o ne klausoma bandos šlykščių proletarų, kurie pirmieji trokšta pažeisti kitų žmonių teises. Nesvarbu, kas tie žmonės – buržujai, gėjai, intelektualai ar žydai. Šlykščiam ir niekingam proletariatui visi, kurie ne su juo, yra priešai.
Taip, iš dalies galima sutikti su neoliberalais – jei nieko nedarysim, tai ir toliau didelė visuomenės dalis liks paskendusi tamsiame sovietinio mentaliteto liūne, ir toliau kliedės apie lygiavą, kuri yra paprasčiausia vagystė. Bet taigi, mieli „Baltic Pride“ rengėjai, pažiūrėkite, ką jūs padarote: per jus Petras Gražulis ir vėl pateko į Seimą, o tolerancijos Lietuvoje nepadaugėjo (Ruslanas Kirilkinas puolamas ir puolamas).
Žmones labiausiai keičia elementarių dalykų aiškinimas, paprasta, „paprastų žmonių“ –„ubagų“ kalba. Kai jiems paaiškini, kad pensijos Lietuvoje ir taip per didelės ir kad Rusijoje ar Baltarusijoje jos perpus mažesnės, – nepatikėsite, – jie pradeda mąstyti! Anot René Descartes'o, – egzistuoti! Čia kaip Neo nubudimas anapus Matricos egzistuojančioje realybėje. Vien nuo nedidelės abejonės dėl pensijų! Ko daugiau, išskyrus didesnes pensijas, „ubagams“ reikia? Nieko.
Rimtai. „Ubagai“ turi potencialą mąstyti! Neįtikėtina, nors akivaizdu. Visi mąsto apie naudą ir apie tai, kaip geriau gyventi. Net tie sovietinio sukirpimo žmogėnai. Būtent dėl to jie ir nori, kad visa, kas sugriovė tvarką, kurioje jie buvo lygūs su kitais, grįžtų. Jie nori, kad nebūtų jokių buržujų, kurie dabar už juos gyvena geriau. Bet kai pasakai, kad Rusijoje ir Baltarusijoje daug blogiau, – jų širdys iš laimės apsąla.
Jie gi nesupranta, kad tie buržujai moka jiems pensijas. Nesuveda galų, nes SSRS to nebuvo. Ten pensijos buvo mokamos iš to, kad lietuviai gamino maistą niekada ūkininkauti nemokėjusiems rusams. Viskas paprasta, kai paaiškini. Bet tai irgi reikia kam nors daryti. Reikia daugiau švietėjų Lietuvoje. Atgal prie Apšvietos epochos! Mokyti, mokyti ir dar kartą mokyti! Na, o dabar, kai neoliberalai sukryžiuoja ietis su intelektualiai nepajėgiais jiems pasipriešinti „ubagais“, mes galime išvysti, kaip tuo naudojasi Kremlius: nupirkti komentatoriai sumala ekonomiką su „vertybėmis“ ir išgąsdina „ubagus“. „Ubagai“ puola į paniką. Jų proto tamsumas nupiešia gėjų okupaciją, gėjų invaziją, vaikų tvirkinimą, bla bla bla. Jiems atrodo, kad pasaulis griūva, jie klausia: kas dabar bus? Ir prašo: uždrauskit gėjų eitynes! Nors piketas prieš skurdą. Ir tie gėjai iš viso ne į temą. Bet negi jie supranta? Ne. Jiems visi baubai – į temą. Ko bijai – ant to rėk, ko nesupranti – tą kaltink sugriovus kolchozus, ko nesi matęs – vadink iškrypėliu, ko neturi ir neužsidirbai – rėk, kad tai tavo prigimtinė teisė turėti, ir apskritai visada teik, kad aplinka dėl visko kalta. Vadinasi, kalti gėjai. Ne į temą? Nu tai kas!
Logiškai galime paklausti: kokias vertybes turėjo Sovietų Sąjunga? Jokių. Absoliučiai. Kodėl? Nes vergai neturi vertybių. Dabar ir čia, Lietuvoje, mes galime rinktis, kuo būti – neoliberalu, homo sovieticus ar laisvu mąstytoju, kaip aš, bet ten, SSRS, jokio pasirinkimo nebuvo. Todėl nemalkit pasakų apie laisvę tame kalėjime, nes pasimetate su elementaria logika. Ten visi buvo vienodi. Ir net jei tai būtų tobulas komfortas – vis tiek jis būtų vergiškas. Nes sovietinio mentaliteto neišsigydę „ubagai“ apie realybę vis dar neturi jokių naujų žinių nuo Lenino gimimo. Jiems vis dar atrodo, kad vienintelė naujiena – gėjų atsiradimas. Gėjai jiems yra pati didžiausia blogoji naujiena per pastaruosius du amžius. Jei nebūtų gėjų, tai „ubagai“ Lietuvoje neturėtų problemų. Dėl visko, kaip sakyta, kalti gėjai, t. y. naujienos.
Kam čia tiek daug apie gėjus? Ar negalima kitokių pavyzdžių pasitelkti? Kodėl normaliai negalima šviesti liaudies, kaip tai darė Leninas knygoje „Apie liaudies švietimą“? Todėl, kad reikia visuomet pasirinkti labiausiai liaudį di(o)rginančius (piktinančius) pavyzdžius. Arba, kaip sakė Leninas, apgailestaudamas, kad turėjo paaukoti savo stilių ir minčių grakštumą: norėdamas būti suprastas liaudies, turi kalbėti „vergų kalba“.
Reikia nepamiršti tokių svarbių istorijos pamokų: norint būti suprastam liaudies Lietuvoje, reikia kalbėti „ubagų“ kalba. Jie aiškiai mums sako, kad dabar jiems svarbiausia ne Rusijos karas prieš Ukrainą, ne grėsmė Lietuvai, ne Lietuvos ekonomika ir akivaizdus jos buksavimas dėl Rusijos daromų nesąmonių, – ne, jiems svarbiausias ir baisiausias dalykas yra gėjų eitynės, vykusios... net neprisimenu kada. O jūs prisimenate? Kas dar, be „ubagų“, prisimena tas eitynes?
Įsiklausykime į liaudies balsą, į kolektyvinę pasąmonę. Kad ir kokia iš pažiūros tai atrodytų nesąmonė. Gėjai puola! Uždrauskite gėjų eitynes! Gėjai sunaikins Lietuvą! Uždrauskit gėjų propagandą! Gėjai, visur gėjai! Aplink vien gėjai! Et cetera.
Ir kadangi visada esu negailestingas visiems valios neturintiems „ubagams“, tai, norėdamas juos kaip nors pradžiuginti, nusprendžiau sukurti visą eilėraštį, kurį pavadinau „Kodėl ubagai yra ubagai“. Tikiuosi, kad jis padės suprasti, kas yra kaltas dėl paprastų žmonių problemų Lietuvoje. Kurias jie taip nori prikišti visai visuomenei, sprendžiančiai ne ubagystės, o Lietuvos saugumo ir ekonomikos augimo problemas. Tiesa, net Seime ekonomikos augimą nustūmė ubagiškas MMA kėlimo klausimas. Bet tikiuosi, kad šis eilėraštis ir Seimo pirmininkei padės pagaliau susivokti. Tad tiesiai per aplinkui, bet šis eilėraštis dedikuojamas didžiausiai „ubagų“ gynėjai Lietuvoje, Loretai Graužinienei. Su meile. Iš visos širdies.
Neklauskit, kodėl ubagai – ubagai, / Jie patys tikriausiai tai žino. / Juos trauma vaikystėj ištiko visus, / Bet jie tai vadina teisybe.
Išmokyti būti niekingais vergais, / Kurie visad laukia rytojaus, / Nenori iš skurdo išbristi labai, / Lupenmeniškos sielos herojai.
Bet prašo vis tiek, ne į temą – tai kas, / Buržujų valdžios – tos baisingos, / Kad ji padalintų į lygias dalis – / Tai, ką kapitalizmas uždirbo.
Ir verkia, jų ašaros rieda – tai kas, / Nesigaili niekas – teisingai, / Nėra ko gailėtis vergų – visiškai, / Tokiems net ir skurdas pritinka.
Tokiems ubagams, kurių protai tušti, Bet kokia būtis – per garbinga, Neteisingas pasaulis, bet teisibė yra – Ubagai taip ir liks nelaimingi.
Visada pasiryžę tarnauti bet kam, Kas pasiūlys šlapiankos, sasyskų. Todėl ubagai ir yra ubagai – Niekingi ir šlykštūs menkystos.
