Vakar Šiaulių apskrities ugniagesių brigados plušėjo Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblyje. Mįslingomis aplinkybėmis įsiplieskęs gaisras didžiulę žalą padarė ne tik bažnyčios ir vienuolyno pastatams, bet sunaikino ir vienuolyne įrengtą Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejų kartu su saugomais senoviniais bažnytiniais eksponatais. Neseniai restauruotame ansamblyje gaisrą tiriantys pareigūnai neatmeta padegimo versijos.
Pranešė vietinis gyventojas
Buvo maždaug ketvirta valanda ryto, kai gaisras įsiplieskė Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblyje. Šią informaciją ugniagesiams perdavė vietinis gyventojas.
Visą rytą gaisravietėje plušėjo didžiulės ugniagesių pajėgos. Tam, kad būtų lengviau gesinti, ugniagesiai išpjovė skyles skardiniame bažnyčios stoge, vėliau teko nuardyti ir patį stogą. Ugniagesiams darbą sunkino ne tik tai, kad stogas metalinis, bet ir tai, kad ansamblis yra ant kalvos.
Ugniagesiams baigus darbus Dievo tarnai bažnyčioje ir vienuolyne dar ilgai sėmė vandenį, gelbėjo likusias religines relikvijas. Bažnyčios varpinėje stovinčius vargonus tik per plauką pavyko išgelbėti, išdegė apie tūkstantis kvadratinių metrų vienuolyno stogo bei jo perdangos, nuardyta per 100 kvadratinų metrų skardinio bažnyčios stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medinės stogo konstrukcijos.
Gaisras pasiglemžė vienuolyne įkurtą Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejų. Jo didžiojoje salėje eksponuoti naudojami ir nebenaudojami liturginiai reikmenys iš Šiaulių vyskupijos bažnyčių. Šioje salėje kažkada veikė biblioteka. Mažojoje salėje eksponuojamos XVI–XIX a. skulptūros, susijusios su Kristaus kančios tema.
Kita muziejaus ekspozicijos vieta – celė. Muziejus buvo įkurtas Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio dekretu 2010 metais, o įrengtas įgyvendinant ES finansuojamą, į turistus orientuotą projektą.
Padegimo versija – neatmesta
Nuo paryčių slopintas gaisras suvaldytas tik popiet. Kai kurie iš gaisrą stebėjusių vietinių gyventojų jį vadina dievo rykšte, bet to nuodėmingojo neįvardija. Kas iš tikrųjų kaltas dėl kilusio gaisro, kartu su ugniagesiais aiškinasi Kelmės rajono teisėsaugininkai. Kaip jiems seksis tirti, dar neaišku. Kultūros paveldo atstovai vakar viešai pasisakė, kad gaisrų paveldo objektuose priežastis ištirti yra labai sudėtinga, o dar sunkiau – nustatyti jų kaltininkus.
Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Stasys Kvietkus „Šiaulių naujienoms“ teigė, jog bus tiriamos visos versijos.
„Padegimo versija dar nei atmesta, nei patvirtinta“, – sakė atstovas. Anot jo, ansamblyje buvo įrengta priešgaisrinė signalizacija. Ar ji per gaisrą suveikė, vakar popietę dar nebuvo aišku – ugniagesiai nebuvo spėję susisiekti su už ją atsakingais asmenimis. Automatinių gaisro gesinimo sistemų nei vienuolyne, nei bažnyčioje nebuvo. Pasak S. Kvietkaus, pagal reikalavimus jos ir neprivalėjo būti įrengtos.
Gaisras Tytuvėnų ansamblyje sukėlė atgarsį net Vyriausybėje. Dėl gaisro Tytuvėnų ansamblyje ministras pirmininkas Andrius Kubilius Vyriausybėje nusprendė kviesti pasitarimą. Premjeras gaisrą pavadino didele ir skaudžia nelaime. Jis viešai teigė tikintis, jog ekspertai operatyviai ir kvalifikuotai ištirs gaisro priežastis bei aplinkybes.
Buvo apdraustas
Vietiniai gyventojai kalbėjo, kad Tytuvėnų bažnyčia neseniai buvo apdrausta 10-čia milijonų litų. Faktą, kad ji buvo drausta, „Šiaulių naujienoms“ patvirtino ir telefonu atsiliepęs Tytuvėnų parapijos dvasininkas. Deja, draudimo sumos jis taip ir neįstengė prisiminti.
Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio atstovai teigė, kad Tytuvėnų bažnyčia bei vienuolynas buvo drausti atskiromis draudimo sutartimis, o informacijos apie draudimą pasiūlė ieškoti vyskupijoje bei Kelmės rajono savivaldybėje. Jos darbuotojai teigdami, kad Tytuvėnų ansamblis priklauso religinei bendruomenei, apie draudimo sumas neįstengė papasakoti. Bandėme skambinti į Kelmės dekanatą bei Šiaulių vyskupiją, bet telefono ragelio niekas taip ir nepakėlė.
Restauravimo darbų kaina – arti 3 milijonų litų
Gaisras suniokojo tai, kas neseniai buvo atkurta. Per dvejus metus trukusias statybas sutvarkyti Tytuvėnų vienuolyno bei koplyčios stogai. Nauji stogai buvo finansuojami Kultūros paveldo departamento ir Privatizavimo fondo lėšomis. Restauravimas kainavo daugiau kaip 2 milijonus litų. 2010 metais šiems darbams skirti 943 tūkstančiai litų, praėjusiais metais – arti 2 milijonų litų.
Tytuvėnų vienuolyno ansamblis – vienas iš didžiausių ir vertingiausių XVII–XVIII a. baroko sakralinės architektūros paminklų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės Rytų Europoje. Ansamblį sudaro bažnyčia, šventorius su Kristaus laiptų koplyčia, dviaukštis vienuolynas ir ūkinės paskirties statiniai. Tytuvėnuose bernardinai įsikūrė 1614 metais, ėmęsi čia misijų darbo ir kovos su Reformacija.
Vienuolyno dvasinė ir kultūrinė veikla ne tik padėjo šiai vietai tapti traukos centru, bet ir paskatino Tytuvėnų miestelio augimą. Pastaraisiais metais Tytuvėnų sakralinis ansamblis buvo intensyviai restauruojamas ir pritaikytas turizmo reikmėms, panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas. Autentiškai restauruotos vienuolių celės, ypatingą dėmesį skiriant išlikusiai, tačiau laiko ir drėgmės pažeistai sienų tapybai, ansamblyje įkurtas Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejus.
Tytuvėnų sakralinis ansamblis įtrauktas į Palaimintojo Jono Pauliaus II Piligrimų kelio programą, kuria siekiama įamžinti popiežiaus Jono Pauliaus II keliones po Lietuvos šventoves. Tytuvėnų Kryžiaus kelias su Kristaus laiptų koplyčia yra viena iš gražiausių piligrimų traukos vietų Lietuvoje.
Nuo 2004 metų Tytuvėnų vienuolyno erdvėse rengiamas tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis.
Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis – vienas iš ryškiausių Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdžių. Ansamblį sudaro vienas šalia kito išsidėstę bažnyčia, šventorius su Kristaus laiptų koplyčia, dviaukščio vienuolyno mūras ir šiam ansambliui priklausantys ūkinės paskirties pastatai. Koplyčia su Kryžiaus kelio stočių galerija yra vienintelis iki šių dienų Lietuvoje išlikęs bernardiniškojo Kryžiaus kelio stočių ansamblis.
Gaisras – po rekonstrukcijos
Tai ne pirmas atvejis Kelmės rajone, kai rekonstruotą pastatą suniokoja gaisras. 2001-ųjų rugpjūčio 1-ąją sudegė už beveik milijoną litų tik ką rekonstruotas Kurtuvėnų svirnas. Ugnis per kelias valandas beveik visiškai sunaikino unikalų istorijos ir kultūros paveldo objektą. Kaip užsidegė svirnas – neatsakyta iki šiol. Ugniagesiai tik nustatė tyčinį padegimą, o kaltų taip ir nebuvo rasta. Kurtuvėnų svirno atstatymas po gaisro kainavo beveik 1,2 milijono litų.
Panašių atvejų būta ir kitose šalies vietovėse. Prieš trejus metus, prieškalėdinę naktį, sudegė prieš penkis šimtmečius statyta medinė Labanoro bažnyčia, apanglėjo Jėzaus Nazariečio skulptūra. Restauravimo darbams Kultūros ministerija buvo skyrusi beveik 680 tūkstančių litų, Švenčionių rajono savivaldybė – dar beveik 122 tūkstančių litų. Nors viešai keltos padegimo versijos, piktadariai taip ir liko neįvardyti. Šiuo metu Labanoro bažnyčia jau atstatyta.
Asta VOLKOVAITĖ
Taip pat skaitykite:
