Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus studentų viešosios nuomonės tyrimą apie valstybės garantuojamas paskolas paaiškėjo, kad tik kas septintas studentas yra skaičiavęs, kokias įmokas už paskolas jam reikės mokėti studijų metu ir po jų.
Be to, remiantis daugumos studentų finansine padėtimi, skolinimosi sąlygos yra neatitinkančios realios situacijos.
„Mums iš tiesų neramu dėl fakto, kad šeši iš septynių studentų nėra skaičiavę, kokią sumą sudarys mokamos palūkanos studijų metu bei kokią sumą kas mėnesį reikės mokėti po studijų“, - kalba LSAS prezidentė Indrė Vareikytė.
LSAS skaičiavimais, studentui imant vidutinę 30 tūkst. litų paskolą, kiekvieną mėnesį studijų metu tektų mokėti apie 125 litus vien paskolos palūkanų, o pabaigus studijas palūkanų suma sudarys apie 300 litų per mėnesį.
LSAS vadovė taip pat akcentavo, kad tokia sistema visiškai neatitinka realios studentų ekonominės situacijos – daugiau nei pusės jų pajamos per mėnesį nesiekia 400 Lt, o palūkanas pagal dabartinę paskolų sistemą tektų mokėti dar studijuojant.
„Apibendrinę tendencijas matome, kad studentai visgi įvertino, jog skolinimosi sąlygos yra prastos - dėl to dalis jų nusprendė nesiskolinti iš viso arba ieškoti alternatyvių būdų padengti savo išlaidas. Deja, mes gavome ir laiškų iš studentų, kurie atsisakė tęsti studijas dėl nepalankių sąlygų skolintis ir didelių studijų bei pragyvenimo kaštų“, - teigia Indrė Vareikytė
Tyrimas taip pat rodo, jog tik kas penktas studentas (arba 18 proc.) planuoja imti paskolą, trys iš keturių ketina skolintis litais. Tačiau, anot tyrime dalyvavusių studentų, valiutą, kuria skolintis jie renkasi iš esmės nepagrįstai arba remdamiesi draugų ar giminių patarimais.
Remiantis rezultatais, keturi iš dešimties studentų nesiskolintų jeigu, sulauktų tėvų (globėjų) paramos, o jeigu studijų metu nereikėtų mokėti palūkanų arba jos būtų nekintančios (pvz. 5 proc.), skolinimosi galimybę svarstytų trečdalis studentų.
Tyrime dalyvavo 5202 studentai iš 15 aukštųjų mokyklų.
