Visame pasaulyje sveikatos sistemos kūrėjai ieško optimalių būdų kaip geriau galėtų bendradarbiauti pirminės asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos sektoriai, nes daugelyje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, jie veikia atskirai.
Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje „Kodėl reikia asmens ir visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimo?“ Higienos instituto sveikatos informacijos centro ir „ImPrim“ projekto priemonės „Sveikatos sinergija“ vadovas dr. Romualdas Gurevičius prisiminė Antikos laikus ir medicinos dievo Eskulapo dukteris Panacėją, simbolizuojančią gydymą ir vaistus, ir Higėją, kuri buvo siejama su sveikata, švara ir sanitarija. Tokiu ekskursu dr. R. Gurevičius vaizdžiai akcentavo, kad jau nuo senų laikų ligų gydymas ir profilaktika ėjo greta. Kitaip sakant, tos dvi dukros, tai asmens sveikatos priežiūra, kuria siekiama laiku diagnozuoti konkretaus asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą bei visuomenės sveikata, kurios tikslas – užtikrinti efektyvų ligų prevencijos ir kontrolės sistemos funkcionavimą, sveikatos ugdymą, informacijos plėtrą.
Dabar, pasak, jo asmens sveikatos priežiūra ir visuomenės sveikata yra atskirtos, tiek įstatymine, tiek finansine bazėmis, nors tikslas yra vienas: sveika visuomenė, susidedanti iš sveikų žmonių.
Todėl siekiant išsiaiškinti šeimos gydytojų bei visuomenės sveikatos specialistų nuomones apie šių sektorių bendradarbiavimą, suprasti, kokios priežastys šiandien trukdo bendradarbiauti bei kokios galimos perspektyvos šių sektorių bendradarbiavimui, 2011 metais buvo atliktas kokybinis bei kiekybinis tikslinių grupių tyrimas. Šis tyrimas tai – 2011 m. pradėto įgyvendinti projekto„ImPrim“, inicijuoto Šiaurės dimensijos partnerystės visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje, vienos iš sudėtinių priemonių „Sveikatos sinergija“ („Health synergy“), dalis.
„Tyrimo rezultatai parodė, kad nors asmens ir visuomenės sveikatos sektoriai jaučia poreikį bendradarbiauti bei bando dirbti kartu tam tikrose srityse, tačiau tikslinės tyrimo grupės dabartinę šių sektorių bendradarbiavimo situaciją pirminėje sveikatos priežiūros grandyje vertina labiau neigiamai nei teigiamai, nes kol kas yra daugiau problemų nei pasiekimų“, – tyrimo komentavo rezultatus dr. Romualdas Gurevičius.
Pasak tyrimo respondentų, pagrindine priežastimi, kuri šiandien trukdo šių sektorių bendradarbiavimui, galima įvardinti Lietuvoje galiojančią medicinos normą „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė". Pagal šią normą šeimos gydytojams priskirta daug funkcijų, pradedant prevencija, diagnostika, gyventojų informavimu ir baigiant įvairiomis gydymo paslaugomis. Taip šeimos gydytojai užkraunami jų profesijai nebūdingais papildomais organizaciniais darbais, tad šeimos gydytojui laiko pacientui lieka vis mažiau.
Siekiant išspręsti esamą situaciją, asmens ir visuomenės sveikatos specialistai mato du galimus kelius. Pirmas: įdarbinti visuomenės sveikatos specialistą pirminės sveikatos priežiūros grandies įstaigose, kad jis perimtų dalį šeimos gydytojo naštos, susijusios su visuomenės sveikata. Kitas būdas: megzti ir stiprinti ryšius tarp šių institucijų.
Kita svarbi bendradarbiavimą stabdanti priežastis: šiuo metu veikianti finansavimo sistema ir finansavimo trūkumas. Šiuo klausimu siūloma, kad visų pirma būtų nustatyti abiejų sektorių paslaugų įkainiai bei sukurtas toks finansavimo mechanizmas, kuris skatintų pirminės sveikatos priežiūros įstaigas skirti daugiau dėmesio sveikatos stebėsenai bei stiprinimui.
Paaiškėjo, kad bendradarbiauti tarpasmeniniame lygmenyje trukdo ir nusistovėję stereotipai, rodantys, kad asmens sveikatos sektoriuje dirbantiems specialistams dar trūksta supratimo apie visuomenės sveikatos specialistų veiklą, jų funkcijas. Visuomenės sveikatos specialistas vertinamas kaip asmens sveikatos įstaigų kontrolierius, jo veikla ne tokia prestižinė, mažiau reikšminga.
Abi pusės vieningai sutarė, kad pagrindinis sėkmingo bendradarbiavimo tarp sektorių pirminėje sveikatos priežiūros grandyje rodiklis yra sergamumo mažėjimas, ilgesnėje laiko perspektyvoje – mirtingumo nuo tam tikrų ligų sumažėjimas ir vidutinės gyvenimo trukmės pailgėjimas.
Tyrimo organizatoriai tikisi, kad projektui pasibaigus bus rasti efektyvūs ir optimalūs būdai, padėsiantys šiems sektoriams bendradarbiauti, prisidedant prie Lietuvos žmonių sveikatos ir sveikatos priežiūros gerinimo šalyje.
