Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje už tokio banko steigimą pasisakė 47,9 proc. respondentų, 20,9 proc. buvo prieš, 31,3 proc. neturėjo nuomonės.
Prezidentas Gitanas Nausėda praeitą mėnesį pasiūlė pradėti diskusiją dėl valstybės kapitalo banko Lietuvoje, siekiant spręsti problemas, kurias sukelia sumažėjusi bankų konkurencija.
Per pastaruosius kelerius metus trys aktyviai rinkoje veikę žaidėjai paliko Lietuvą arba apsijungė, o šiuo metu SEB ir „Swedbank“ bankai pagal turimą turtą užima daugiau kaip 60 proc. rinkos.
„Tokia situacija rinkoje prisidėjo prie paskolų maržų augimo, taip pat reikšmingai susitraukė verslo įmonių kreditavimas, mažėja regioninis paslaugų prieinamumas privatiems klientams“, – BNS sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
„Be paminėtų mažos konkurencijos įtakotų klausimų valstybės kapitalo bankas galėtų spręsti ir ilgalaikių valstybės tikslų uždavinius. Pavyzdžiui, finansuoti projektus, kurie turi teigiamą įtaką klimato kaitai, strateginius valstybės infrastruktūros projektus“, – pridūrė jis.
S. Krėpšta atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau šiuo metu veikia trys valstybės valdomos finansines paslaugas teikiančios institucijos, taip vadinamos nacionalinės plėtros įstaigos, o apskritai ES šalyse yra maždaug 30 pilnai valstybės valdomų bankų, dar daugiau yra komercinių bankų kurių tam tikra dalis akcijų yra valdoma valstybės.
Pasak patarėjo, prezidentas nesiūlo konkretaus tokio banko veikimo modelio recepto, tai turėtų būti nuspręsta po kaštų ir naudos analizės, kurios tikimasi iš Lietuvos banko.
„Be jokios abejonės, kad tokiam bankui turėtų būti taikomas vienodas reguliavimas, kaip ir kitiems rinkoje dirbantiems bankams. Tai užtikrintų vienodas rinkos sąlygas visiems jos dalyviams“, – teigė S. Krėpšta.
Kritikai teigia, kad valstybinio komercinio banko steigimas būtų per brangus, o jo veiklai galėtų trukdyti nederamas politikų kišimasis.
