Tai jau pradeda pabosti. Kaip kasmet koks nors aiškiaregis prognozuoja pasauliui pabaigą, taip kasmet politikai sukrunta įvedinėti visuotinį turto, pajamų, o kai kas ir – išlaidų deklaravimą. Štai ir vėl, eilinį kažin kelioliktą kartą sukurta darbo grupė, kuri nagrinės, kokiomis gi čia priemonėmis sudeklaravus ir suinventorizavus visų Lietuvos gyventojų turtą ir pajamas. Už visuotinį deklaravimą pateikiami tokie argumentai: būtų lengviau planuoti biudžeto pajamas, ir jos dėl to padidėtų (suprask – gyventojai deklaruos šešėlines pajamas, taip jas ir „prigausime“). Nebeliktų paskatų mokėti vokelius, nes įvedus deklaravimą, reikėtų pagrįsti turto vertės padidėjimą. Toks deklaravimas naudingas savivaldybėms, nušvies šešėlį ir sumažins korupciją. Kol kas panašu į panacėją.
Bet iš iliuzinio pasaulio grįžkime į realųjį. Pradėkime nuo to, kad reikšminga brangaus turto dalis turto jau yra registruojama. Tai – visas nekilnojamasis turtas, žemė, transporto priemonės. Galima sakyti, toks turtas jau yra deklaruotas ir apie jį Mokesčių inspekcija gali gauti pačius naujausius duomenis. Įmonių akcijos taip pat yra apskaitomos, tiesa šie duomenys nėra centralizuoti. Informacija apie lėšas banke ir banko paskolas – esant poreikiui patikrinti, ar praturtėta teisėtai – visada prieinama. Taigi, nesuskaičiuota lieka daug įvairaus įvairios vertės buitinio turto, paskolos tarp gyventojų.
Turto deklaracijas jau dabar teikia politikai, valstybės tarnautojai, teisėjai, prokurorai, pareigūnai, įvairių komisijų, tarybų, institucijų, vadovai, bankų bei žiniasklaidos priemonių savininkai ir vadovai, valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, šeimų nariai – gerokai virš 30 gyventojų grupių. Ką jie daro - tai pateikiamoje turto deklaracijoje dubliuoja informaciją apie registruotus daiktus ir kūrybiškai pateikia kitą reikalaujamą informaciją - įkainoja meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius, paskolas, vertybinius popierius.
Įsivaizduokime, visi Lietuvos gyventojai turės pildyti deklaraciją, kiek turi brangiųjų metalų ir paveikslų, kiek šie kainuoja, kiek jie paskolų gavo ir kiek suteikė gruodžio 31 dienos datai. Milijonas tokių deklaracijų kasmet atguls mokesčių inspekcijos duomenų bazėse. Kai bus informacija, kažkas ją ims analizuoti, apibendrinti, siūlyti „ką nors daryti“. Štai pasiims inspektorius tūlo Pavardenio deklaraciją. Mato – brangiųjų metalų Pavardenis turi daugiau nei pernai. Pirko? Ne, pajamų neturėjo. Metalų vertė pakilo. O mokesčių inspektoriaus analitiko galvoje taigi įvairios mintys kyla. O gal gi siūlyti apmokestinti šį vertės prieaugį, taigi bus lengviau planuoti didesnes biudžeto pajamas, bus daugiau lėšų savivaldybėms.
Kils ir daugiau minčių – kodėl, už ką ir kaip. Popierius juk nebylus, norėsis su deklaracijos teikėju pabendrauti. Ir gaus mokesčių mokėtojas klausimyną, lyg iš tardymo izoliatoriaus. Jei ir atsakius į klausimus liks neaiškumų, grės vizitas į inspekciją, kaip žinia - ne iš maloniųjų.
Turto deklaravimas daliai žmonių jau taikomas. Pajamas deklaruoja dar daugiau gyventojų, apie 800 tūkstančių. Tačiau dėl to nei šešėlis mažyn, nei korupcija išnyko. Net Valstybės Kontrolė konstatavo – kam reikalauti deklaruoti tai, ko dažnai negali patikrinti? Deklaravimo šalininkai sako – tikslų pasiekti trukdo tai, kad ne visi gyventojai deklaruoja turtą. Galiu nuraminti – net jei pajamas ir turtą deklaruos visi, nei biudžetai gausės, nei vokeliai mažės, nei korupcija nyks. Ne deklaracijų žmonėms trūksta, o motyvacijų. Tik čia valdžiai minčių nelabai kyla.
