M. Toprakas interviu BNS taip pat sakė, kad Turkijos bendrovę Lietuvoje domina ir kiti dideli viešosios ir privačios partnerystės projektai.
– Skelbdama pirmąjį konkursą, Kauno savivaldybė buvo nustačiusi maksimalią 25 mln. eurų stadiono rekonstrukcijos darbų kainą. Vėliau ji padidinta iki 36 mln. eurų. Kodėl susidarė toks didelis skirtumas?
– Aš manau, kad savivaldybė nepakankamai įvertino sąnaudas. Visos pirmame konkurse dalyvavusios bendrovės pasiūlė kainą, kuri buvo didesnė nei 36 mln. eurų. Tada buvo pakeistos konkurso sąlygos ir maksimali kaina padidinta.
– Ar dažnai nutinka taip, kad užsakovas neįvertina kainos?
– Kiekviena šalis turi savo sistemą, bet paprastai panašiuose konkursuose maksimali kaina nėra skelbiama iš anksto: kaina surenkama iš dalyvių, ir tada pagal jų siūlymus nusprendžiama.
– Ar tiesa, kad dabartiniame konkurse visos dalyvavusios bendrovės pasiūlė panašią kainą?
– Trys ar keturios bendrovės pasiūlė labai panašias kainas, skirtumas buvo 1-2 mln. eurų.
– Jūs patys kritikuojami dėl neadekvačių kainų Kauno stadiono konkurso sąmatoje. Kodėl jos tokios didelės?
– Kauno stadiono projekte svarbiausia yra galutinė kaina. Kainos paskirstymas visiškai priklauso nuo rangovo patarimų arba kliento sutikimo.
Jeigu klientas nėra patenkintas kainos paskirstymu, gali būti deramasi su rangovu, tai labai įprasta praktika. Kaina yra atvira deryboms. Mes galime paskirstyti kainas kitaip palikdami tokią pat galutinę kainą. Svarbiausia yra galutinė kaina, o po to galima aptarti mėnesinį progresą, mokėjimo sąlygas ir kitus dalykus.
Mūsų pasirinktas pinigų srauto valdymas yra geras Kauno stadiono projektui, jis mums gali leisti projektą pabaigti anksčiau. Tokiu būdu mes galėtume stadioną pastatyti per 18, o ne per 20 ar 22 mėnesius. Klientas yra visiškai saugus, nėra jokios rizikos.
– Pirmame Kauno stadiono konkurse pasiūlėte didesnę kainą, kaip vėliau ją sumažinote?
– Iš pradžių mes siūlėme stadioną pastatyti už 39 mln. eurų, vėliau kainą sumažinome iki 34,9 mln. eurų. Turėjome laiko ištirti rinką ir patikrinti vietos kainas. Iš pradžių galvojome, kad viską galima atsivežti iš užsienio, bet supratome, kad geriau būtų naudotis vietiniais ištekliais. 90 proc. mūsų pinigų liks Lietuvoje, mes juos leisime Lietuvoje.
– Kada tikitės pasirašyti susitarimą su Kauno miesto savivaldybe?
– Nežinau, bet norėčiau sužinoti. Kauno miesto savivaldybė prieš penkias dienas mums atsiuntė laišką ir pranešė, kad kontraktą pasirašysime nuo birželio 6 iki 15 dienos.
– Skelbiate prisidėję prie daugiau nei šimto stadionų statybos, kaip vertinate Kauno stadiono projektą?
– Mes pastatėme du stadionus – vieną Irake ir vieną Afganistane, taip pat esame projektavę šimtus stadionų.
Kauno stadionas nėra didelis, tai bus vienas mažiausių projektų visame mūsų portfelyje, kuris siekia 1,5 mlrd. eurų. Tai nedidelis projektas, mes galime jį pabaigti per 18-19 mėnesių. Jau žinome Lietuvą, galime dirbti ir žiemą. Esame dirbę Rusijoje atšiauriomis sąlygomis, taip pat Afrikoje.
– Kaip pasikeitė rinka per tą laiką, kai 2009-2010 metais dirbote Lietuvoje statydami prekybos centrą „Ozas“?
– Dabar Lietuvoje galime rasti daugiau išteklių – tuo metu mums buvo sunku rasti kvalifikaciją atitinkančių žmonių ir bendrovių, bet dabar viskas pasikeitę į gerą.
– Lietuva nėra tipiška rinka jūsų bendrovei, kodėl nusprendėte vėl dalyvauti čia rengiamame konkurse?
– Jei rangovas žino šalį, tai labai didelis privalumas. Naujoje rinkoje didesnės sąnaudos, didelė rizika. Mes žinojome Lietuvą, turime patirties. Atvykome čia dalyvauti Nacionalinio stadiono koncesijos projekte.
– Lietuva yra maža rinka. Kokia rangos sutarčių apimtis jums būtų pakankama?
– Mes sekame kai kuriuos Lietuvoje vykstančius tarptautinius viešuosius pirkimus. Daug investuojame į sveikatos rūpybos sektorių – ligoninių, sveikatos centrų statybą, esame jame pažengę ir tokių projektų ieškome Lietuvoje. Tai gali būti dar viena niša, į kurią investuotume.
– Gal domėjotės infrastruktūros projektais tiesiant „Rail Baltica“ vėžę arba Klaipėdos uoste?
Mes galime dalyvauti didesniuose infrastruktūros projektuose, bet tik viešosios ir privačios partnerystės pagrindu.
Klaipėdos uoste buvo viešųjų pirkimų, bet uostas projektus finansuoja pats. O dėl geležinkelio vėžės neturiu informacijos, kai turėsiu, tada galima bus apie tai pagalvoti.
– Ar turite planų plėstis į Latviją arba Estiją?
– Nedaug žinome apie šias rinkas. Jei sėkmingai įsikursime Lietuvoje, į jas būtų lengviau plėstis iš Lietuvos. Tačiau kol kas neturime konkrečių planų.
