Norėjau nuraminti p.Ernestą. Mano sūnaus tėvas žurnalistas Stanislovas Čyvas buvo lenkės ir lietuvio sūnus. Taigi mano sūnaus Tomo Čyvo gyslomis neteka joks žydiškas kraujas. Galite būt ramus ir nedergt savo išsišokimais nei mano sūnaus, nei manęs. Geriau komentuokit jo straipsnį, o ne jo kilmę. Ir tuo nežeminkit savęs.Ačiū.

Ambasadorius paliko tikrai gerą įspūdį. Ir kaip vyras vertas dėmesio.

Ko tu nenorėtum - nieko nedomina.
Svarbiausia - vertybiniai dalykai. Manau, kad be Turkijos, Gruzijos, Azerbaidžano ir Ukrainos, kurie tikrai bus ES, pakeitę savo politinę orientaciją į ją galėtų pretenduoti dar Gudija, Moldova ir Armėnija. Na, žinoma, ir Balkanų valstybės (vakar Serbijos užsienio reikalų ministras prabilo apie Kosovo pripažinimą). Ateityje - ir Ičkerija.
Štai Rusija ten nepageidautina niekad.
Be Balkanų, Turkijos ir Kaukazo, dar galima priimti Izraelį. Su arabais - sunkiau, bet galima pagalvoti apie Tunisą, Jordaniją ir, galbūt, Egiptą. Bet tai - tikrai ne šios dienos rūpestis.
Visgi ES yra mažiau vertybinė organizacija, negu NATO, ji daugiau merkantili.
O Turkijos ambasadorius - patiko. Manau, dėl Šiaurės Afrikos jis taip šnekėjo specialiai, kad arabai nekaltintų turkų parsidavimu krikščionims.

Tai kur bus ES ribos ? Nes tikrai nenoreciau kad butu priimta siaures afrika, izraelis, kaukazas, slavu valstybes ir pan. ?

tejp ir žinojau kad žydas čyvas parsidave turkam

Be to, į tas pačias žemes kaip kurdai pretenduoja armėnai ("Didžioji Armėnija" nuo Viduržemio iki Juodosios ir Kaspijos jūrų)

Kurdistanas jau seniai taptų nepriklausoma valstybe, jei ten atsirastų nors viena civilizuota politinė jėga. Bet visos politinės jėgos ten yra komunistuojančios (arba maoistinės, arba trockistinės), ir realiai yra valdomos iš Maskvos. O kam reikia dar vienos Šiaurės Korėjos?
Be to Turkijos (taip pat Irano ir Sirijos) kurdai yra pakankamai integruoti į savo šalių gyvenimą. Daugelis jų laiko save kurdais, bet tuo pačiu metu - ir turkais. Dauguma nėra separatistai, kaip galima pagalvoti iš spaudos pranešimų.
Arčiau savo valstybės sukūrimo tikslo yra Irako kurdai, bet tai jau kitas klausimas.

O kas su Kiprų? Vėl priminti istoriją?
Buvusią turkų provinciją Kiprą po Pirmojo pasaulinio karo britai pavertė savo koloniją. 1960 metais britai suteikė Kiprui nepriklausomybę. Tai turėjo būti visų kipriečių - ir graikų, ir turkų - valstybė.
Bet Atėnų (netiesiogiai - ir Maskvos) remiami vietiniai graikų nacionalistai nutarė prijungti Kiprą prie Graikijos. Siekdama apginti nuo pogromų Kipro turkus, Turkijos kariuomenė užėmė šiaurinė salos dalį, kur buvo paskelbta Šiaurės Kipro Turkų Respublika (ŠKTR).
Skirtingai negu rusų ir jų satelitų armėnų okupuotos ir aneksuotos "nepriklausomos" Transnistrija, Abchazija, Pietų Osetija ir Kalnų Karabachas, ŠKTR neturi tikslo likti nepriklausoma valstybe arba prisijungti prie Turkijos. Ji sutinka, kad Kipras vėl būtų vieninga valstybe, tik nori, kad tai būtų ne graikiška valstybė su turkų kultūrine autonomija, o Kipro graikų ir turkų federacinė valstybė.
Referendumas dėl stojimo į ES parodė, kad šito nenori Kipro graikai, kurie de facto uzurpavo kalbėjimą visos Kipro valstybės vardu, ir dabartinė padėtis juo iš esmės tenkina. Todėl galima teigti, kad realiai būtent jie priešinasi salos suvienijimui.

Kiek tau Rusijos ambasada sumokėjo už tokių nesąmonių skleidimą?

Mano nuomone, Turkijos priėmimas į ES reikštų tavo asmeninių interesų ir kaprizų nepatenkinimą.