Prieš artėjančias šventes turgavietėse daugiau perkama maisto produktų, jų daugiau patenka į rinką. Tarnybai atlikus patikrinimus aiškėja, kad turgaus prekeiviai, naudodamiesi pirkėjų gausa, jiems siūlo neaiškios kilmės maisto produktų.
Pranešta mokesčių inspekcijai
Ūkininkų turguje, bendrovės „Jami" valdomoje turgavietėje Ūdrijos gatvėje, Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimas liūdnai baigėsi ten rūkytais mėsos gaminiais prekiaujančiai Laurai Navikienei. Aptikta daugiau kaip 50 kilogramų mėsos gaminių, neturinčių ženklinimo. Prekiautoja taip pat negalėjo pateikti gaminių įsigijimo dokumentų. Tikrintojams buvo visiškai neaišku, iš kur gautais, kieno pagamintais mėsos gaminiais prekiavo L.Navikienė.
„Prekybos versijos gali būti kelios. Iš kažkokios įmonės oficialiai paimtas mažesnis kiekis gaminių, o praktiškai jų paimta daugiau, - taip suvaikšto vadinamieji juodi pinigai. Arba kažkas pagamino į oficialių gamintojų panašias, sakykim, dešras, ir jas stengiamasi parduoti neturint nei ženklinimo, nei įsigijimo dokumentų", - mintimis dalijosi Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius.
L.Navikienė už neaiškios kilmės mėsos produktų prekybą „Jami" turgavietėje tarnybos nubausta 300 litų bauda. Neaiškios kilmės produkcija išimta iš prekybos, ji turi būti utilizuota.
Apie produkcijos sunaikinimą Alytaus apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pristatoma pažyma iš maisto produktų utilizavimu besiverčiančių įmonių.
Tarnyba apie L.Navikienės prekybą mėsos gaminiais be jų įsigijimo dokumentų pranešė Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Neženklintos dešros, žuvis, kalakutiena
Kai surandami neženklinti maisto produktai, neįmanoma atsekti, iš kur jie gauti, nors ir pateikiami įsigijimo dokumentai. „Šie gali būti vienų produktų, o prekiaujama visiškai kitais. Todėl traktuojama, kad ženklinimo neturintys maisto produktai yra neaiškios kilmės", - sakė Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo pavaduotojas Juozas Jakubavičius.
Toje pačioje „Jami" turgavietėje neženklintomis rūkytomis dešrelėmis prekiavo Daiva Marčiulaitienė.
Jazminų gatvės turgavietėje, priklausančioje bendrovei „Alytaus prekyba", neaiškios kilmės rūkytas dešras pirkėjams siūlė Danutė Tocionienė, šaldytas žuvis - Albina Mickevičiūtė, kalakutieną - Genė Šimanskienė.
Kadangi šių neženklintų maisto produktų kiekiai buvo nedideli - nuo pusantro iki penkių kilogramų, visoms minėtoms prekeivėms skirta po 50 litų baudų. Kilmės dokumentų neturintys maisto produktai turi būti sunaikinti.
Iki išvežimo į utilizavimo įmones šie produktai, taip pat ruošiamų maisto produktų atliekos yra laikomi turgavietėse, prekybos centruose įrengtuose šalutinių gyvūninių produktų šaldikliuose. Šiemet per trečiąjį ketvirtį iš Alytaus miesto ir rajono turgaviečių, prekybos centrų į utilizavimo įmones išgabenta per 16 tonų mėsos, apie pusę tonos žuvies produktų ir beveik 900 tonų pieno produktų atliekų iš Alytuje veikiančios pieninės.
Pastaruoju metu pastebima, kad dažnai keičiasi turgaus prekiautojai, dirbantys pagal verslo liudijimus. Priežastis elementari: jei per pastaruosius dvylika mėnesių gaunama 100 tūkst. litų įplaukų arba iš Europos Sąjungos valstybių įvežama produkcijos už 35 tūkst. litų, tampama PVM mokėtojais. Siekiant nemokėti šio mokesčio valstybei, verslo liudijimai įsigyjami vis kitų asmenų vardu, netgi iš tos pačios šeimos.
Alytaus apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra išdavusi per 130 leidimų prekiauti maisto produktais Dzūkijos sostinės turgavietėse.
Alma MOSTEIKAITĖ
