Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentė, biologijos mokslų daktarė Grita Skujienė teigė, kad tai yra luzitaninis arionas. Tai invazinė moliuskų rūšis, kuri į Lietuvą atkeliavo iš Ispanijos ir labai sparčiai dauginasi. Jei jie paplito, tuomet sunaikinti yra labai sunku.
Dėl šliužų pardavė sodybą
Kaip tv3.lt teigė vilnietis, jis su žmona nusprendė parduoti savo sodybą Vilniaus rajone, nes nebežinojo, kaip kovoti su invaziniais šliužais, kurie sparčiai dauginosi.
„Kaimynai prisipirko ne vietinių augalų ir pas juos atsirado daugybė šliužų, kurie per porą metų išplito apylinkėse.
Jie graužė visas salotas ir žmonos gėlynus. Dar bandėme kovoti ir vakarais rinkdavome į plastiko butelius su druska. Per vakarą surinkdavome daugiau nei šimtą.
Pamatę, kad žūsime nelygioje kovoje su šliužų vislumu, įdėjome skelbimą ir pardavėme sodybą“, – pasakojo vilnietis Marius.
Vyras teigė, kad pirkėjus perspėjo, jog sodyboje yra daug šliužų, bet jiems tiko. Po pusmečio teigė sulaukęs skambučio, kad jie nemanė, jog šliužų bus tiek daug ir nebežino, kaip su jais kovoti.
„Žinoma, jie gi Lietuvoje neturi natūralių priešų, klimatas atšilo, drėgmės pakanka. Ne taip, kaip jų gimtinėje Ispanijoje, kur sausros buvo pagrindinis priešas.
Antra pardavimo priežastis buvo ir mūsų amžius, tapo sunku prižiūrėti viską“, – sakė vyras.
Pasak pašnekovo, šiuo metu Lietuvoje tiek priviso invazinių šliužų, Žemaitijoje, Aukštaitijoje ir kitur, kad nebeeina žmonėms su jais kovoti. Jie plinta po visą Lietuvą ir nieko nebijo.
Masiškai plinta
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentė, biologijos mokslų daktarė G. Skujienė teigė, kad šie šliužai labai sparčiai dauginasi Lietuvoje. Jie gali padėti net po 200-400 kiaušinėlių.
„Suprantu vilnietį, kuris pardavė sodybą. Bet, nežinau, ar jis labai toli nubėgo, nes šiuo metu jie masiškai plinta, nes juos parsiveža su visokiais augalais ar kompostinėmis žemėmis“, – pastebėjo G. Skujienė.
Mokslininkė patarė gyventojams pirmiausia naikinti mažiukus ir vos matomus šliužus, kurie dar nespėjo pasidauginti, nes didieji jau būna pasidauginę ir jie yra vienmečiai, tai vis tiek žus.
„Jei yra pati pradžia ir aplink nėra kaimynų, kurie jų turi ir juos platina, tada galima susitvarkyti. Jei jie paplito masiškai – tuomet jau yra labai sudėtinga.
Lietuvoje internete jau yra parduodamas nematodas. Tai mikro kirmėlaitės, kurios parazituoja šliužus. Praskiedus tas mikroskopines kirmėlaites su vandeniu, juo reikia palaistyti vietas, kur daugiausia šliužų. Juo įlenda į šliužus ir juose dauginasi, kai numiršta, pereina į kitą šliužą“, – sakė G. Skujienė.
Mokslininkė pateikė ir Norvegijos pavyzdį, kaip jie saugo braškes. Jie išaria dirvą, pasižiūri, kad nebūtų šliužų kiaušinių, pasidaro aptvarus ir tuomet sodina braškes. Ir nuolat renka šliužus prie aptvarų.
Pasak pašnekovės, Lietuvoje jie testavo chemines priemones, tačiau jos nedavė tokių rezultatų, kokių norėtųsi ir šliužai ne visada žūva.
Šiuos šliužus ėda ežiai, kurmiai, varlės ir antys
Mokslininkė teigė, kad šiuos šliužus ėda ežiukai, varlės, kurmiai ar lesa antys. O ir chemikalais naikinti šliužus negerai, nes nuo didelio kiekio, gali sutrikti kitų gyvūnų virškinimas ir gali net žūti.
„Tik kompleksinis visų susitarimas ir naikinimas visomis įmanomomis priemonėmis. Todėl taip ir gaunasi, kad reikia milijonais juos gaudyti ir žiūrėti aplink.
Blogiausias scenarijus, kai žmonėms šlykštu, kitiems gaila, ar dar kažkaip. Tokius atvejus žinau Klaipėdoje, kai juos surinkdavo ir į šiukšlių konteinerį išmesdavo. Arba surenka šliužus ir neša už sodo tvoros. Kas taip elgiasi, tai jie patys didžiausi platintojai, o paplitus gamtoje, jų nebeįmanoma išnaikinti.
Turėtų tuomet naikinti savivaldybė ar kitas savininkas, bet nėra 100 proc. veiksmingos medžiagos. Lietuvoje drėgna ir jie plinta“, – sakė G. Skujienė.
