1 674 000 – tiek litų Klaipėdos rajono savivaldybės taryba yra skyrusi Lietuvos tūkstantmečio minėjimo rajone 2008-2009 metais programai įgyvendinti.
Praėjusią savaitę minėtos programos leidybos komisijoje aptarta, kaip vykdomi programoje numatyti ne tik leidybos, bet ir kiti darbai. Ateinančių metų svarbiausia data - Liepos 6-oji - jau ne už kalnų, o kai kurie svarbiausi darbai dėl valdininkų nepareigingumo tebėra vegetacijos būsenoje. Komisijos nariai pastebėjo, jog programoje trūksta tikslaus darbų grafiko ir konkrečiai atsakingų asmenų. Abstraktus vykdytojas negarantuoja darbo rezultatų.
Fondui reikia rėmėjų
Tūkstantmečio minėjimo programoje patvirtintos 24 priemonės, kurias buvo būtina pradėti šiais metais ir baigti iki ateinančių metų Liepos 6-osios - Valstybės dienos, kai pagerbsime Lietuvos vardo tūkstantmetį. Savo įsipareigojimus minėtai datai išleisti istorines apybraižas, knygas, kūrybos almanachus, fotoalbumus pagal grafiką vykdo Judrėnų, Veiviržėnų, Endriejavo seniūnijos kartu su bendruomenėmis, Savivaldybės Kultūros skyrius, Gargždų krašto muziejus, Savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka. Ateinančiais metais, seniūnių Laimutės Šunokienės ir Nijolės Ilgininės teigimu, savo heraldiką - herbą ir vėliavas - turės Endriejavas ir Dovilai.
Du reikšmingi darbai, numatyti programoje, jau atlikti galutinai. Vienas jų - Savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos rugpjūčio mėnesį organizuota konferencija „Lietuvos vardas istorijos tėkmėj“ sulaukė teigiamo atgarsio Gargždų visuomenėje.
Antras - Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo Klaipėdos rajone fondo įsteigimas. Jame jau yra vieno rėmėjo paaukoti 100 000 litų. „Pasirašyta sutartis su „Maxima“, kad per 30 dienų į fondą bus pervesta 250 000 litų“, - posėdžio dalyvius informavo leidybos komisijos pirmininkė, Savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė. Ji įsitikinusi, jog fondą dar galėtų paremti rajono verslo įmonės, visuomenė.
Rajono Savivaldybės tarybos narys Viktoras Kura pusbalsiu pasiūlė patiems komisijos nariams bent po 100 litų paaukoti minėtam fondui. Kitas komisijos posėdis numatytas gruodžio 3 d., tad bus galima pasidomėti, ar šis pasiūlymas sulauks dėmesio.
Valdininkai „muša dinderį“
Darbas ne vilkas - į mišką nepabėgs. Taip galima apibūdinti Savivaldybės administracijos požiūrį į svarbiausią minėtos programos punkto įgyvendinimą - Tūkstantmečio aikštės (prie Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro) įrengimą, projektavimą, statybą, aikštės bei jų prieigų sutvarkymą.
Tam rajono Taryba programoje patvirtino 1 milijoną litų. Kol kas paskelbtas ir įvyko tik skulptūros sukūrimo idėjos konkursas. Programoje planuojama, kad išvardinti darbai turėtų būti atlikti iki ateinančių metų liepos mėnesio. Tačiau posėdyje paaiškėjo, jog Savivaldybės valdininkai tebelaukia Klaipėdos apskrities administracijos leidimo sujungti minėtoje vietoje esančius du žemės sklypus. Ar toks leidimas jau gautas, kada prašymas buvo pateiktas apskričiai, posėdžio dalyviams Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Aldona Balčikonienė negalėjo konkrečiai atsakyti. Rajono Savivaldybės tarybos narys Algirdas Liaudanskis nesitvėrė apmaudu girdėdamas tokius „paaiškinimus“.
Jo nuomone, leidimą galima gauti per dvi savaites. Vadinasi, valdininkai tik imituoja darbą, bet iš tikrųjų nesirūpina, kad minėta aikštė būtų laiku įrengta. A. Liaudanskis ironizavo, esą gal toje vietoje tik kartuves laiku įmanoma pastatyti. Apsileidusiems, savo pareigų nevykdantiems valdininkams.
Gargždų seniūno galvosūkis
Dar vienas suplanuotas Tūkstantmečio programos darbas, berods, nueis šuniui ant uodegos. Sendvario seniūno Juozo Lingio teigimu, įrengti drenažą seniūnijos bendruomenės etnokultūros muziejuje esą neįmanoma dėl techninių priežasčių, o ir eksponatai iš sudrėkusių patalpų jau išnešti. Muziejaus patalpoms sutvarkyti buvo planuota skirti 50 000 litų. Šios lėšos, matyt, bus perskirstytos kitoms programos reikmėms. „Žinoma, bendru susitarimu, atsižvelgiant į pasiūlymus“, - akcentavo R. Cirtautaitė.
Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis informavo, jog Lietuvos vardo tūkstantmečio atminimo lenta miesto Rinkos aikštėje bus pagaminta ir įtvirtinta ateinančiais metais be jokių problemų. Tačiau leidybos komisijos pirmininkė, mero pavaduotoja R. Cirtautaitė įspėjo padaryti išvadas iš karčios patirties, kaip sužlugo Sąjūdžio atminimui skirtos lentos įtvirtinimas Gargžduose. Seniūnas prisipažino, kad jį kankina kitas galvosūkis, iš kur 2009 metais gauti naują, gražią gatvę mieste, kuriai atitektų garbingas Tūkstantmečio vardas. Deja, ekonominei krizei prispaudus Gargždų augimo tempai sulėtėjo ir naujos gatvės nesiformuoja.
Misterija be scenarijaus
100 000 litų - tiek skirta baigiamajam Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo rajone renginiui „Minijos upės misterija, vandens ir ugnies šou“, kurio vykdytojas programoje yra nurodytas Gargždų kultūros centras. Posėdžio dalyviai neišgirdo jokio konkretesnio šios šventės apibūdinimo. Rajono Savivaldybės tarybos narę Eugeniją Selskienę papiktino, jog iki šiol dar neparengtas šventės scenarijus.
„Ateinančių metų liepos mėnesį Lietuvoje bus daug šventinių renginių. Jau dabar reikia žinoti atlikėjus. Juk tuo metu jų paklausa bus didelė, tad kainos bus milžiniškos“, - įsitikinusi E. Selskienė. Ji siūlė 2009 metų liepą rengti kokią nors visuomeninę akciją, bendrą visose seniūnijose, pavyzdžiui, vaizduoti žalią spalvą ką nors sodinant. Beje, visuomenines akcijas, kurioms nereikėtų arba gal reikėtų tik minimalių lėšų, dar tik svarstant programą jau anksčiau buvo pasiūlęs „Bangos“ laikraštis, tačiau Taryboje tvirtinant programą pasiūlymas nebuvo įtrauktas.
Posėdyje diskutuota, ar pagrindinė šventė turėtų vykti tik Gargžduose, ar nebus nuskriausti seniūnijų žmonės. Galbūt tą šimtą tūkstančių litų reikėtų perskirstyti?
Gruodžio 3 d. leidybos komisija dar kartą perkratys, kaip vykdoma Lietuvos Tūkstantmečio minėjimo Klaipėdos rajone 2008-2009 metais programa.
Vilija Butkuvienė
