Ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtos bendrovės veiklos pradėjusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai išsiaiškino, kad per kelerius metus bendrovės atsakingi asmenys galėjo neįtraukti į buhalterinę apskaitą dalies gautų grynųjų pinigų už parduotas prekes ir paslaugas, taip pat užsiėmė nelicencijuojama televizijos programų retransliavimo ar televizijos programų ir atskirų programų platinimo internetu veikla.
Šiai veiklai būtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) leidimo bendrovė neturėjo. Bendrovės atstovai klientams, kurie pirkdavo palydovinę ar internetinės televizijos įrangą, be kita ko, parduodavo ir televizijos retransliavimo paslaugas.
Kitaip tariant, už papildomą mokestį, kuris siekė apie 6 eurus per mėnesį, suteikdavo galimybę žiūrėti šimtus mokamų televizijos kanalų. Pareigūnų duomenimis, bendrovės atstovai su gyventojais susitardavo, kad abonentinis mokestis bus sumokamas į priekį – už pusę metų ar vienus metus ir pan. Bendrovė galėjo turėti kelis keletą tūkstančių tokių klientų, ši informacija šiuo metu tikslinama.
Bendrovė tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau sąskaitose ir kvituose nenurodoma, iš ko priimti grynieji pinigai. Įmonė parduodavo ir montuodavo įrangą, o abonentinis mokestis už televizijos kanalus kartais būdavo įskaičiuojamas į bendrą įrangos ir montavimo paslaugų kainą.
Klaipėdoje registruotoje bendrovėje dirbo trys asmenys: direktorius, meistras ir buhalterė. Įmonė užsiėmė ne tik televizijos transliavimo įrangos pardavimu ir montavimu; ji, pavyzdžiui, įrenginėjo ir signalizacijas.
Bendrovė atstovai už apgaulingai tvarkytą buhalterinę apskaitą, neteisėtą vertimąsi ūkine ir komercine veikla pagal Baudžiamąjį kodeksą gali būti baudžiami viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.
