Svarstant, iš kur būtų galima paimti lėšų gynybai, R. Budbergytė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad finansavimo šaltinių yra daug, tačiau tikėtina, kad nepavyks išvengti mokestinių lengvatų naikinimo ar mokesčių gyventojams didinimo.
„Labai reikia tikėtis, kad ir visuomenė bus pasiruošusi tai daryti, pakęsti lengvatų kokių nors netekimus, nes aš taip įsivaizduoju, kad be mokestinių lengvatų, kurių dabar mes gana daug turime ir ne visos yra sąžiningos, neapsieisime.
Galbūt teks vienos ar kitos tikrai atsisakyti, padidinti tam tikrus mokesčius, kad jie būtų teisingesni. Finansų ministerija, mano žiniomis, tikrai daug kelių svarsto, dirba“, – nurodė R. Budbergytė.
Ar Lietuva seks Jungtinės Karalystės pavyzdžiu?
Jungtinė Karalystė, siekdama paskatinti žmones grįžti į darbo rinką, pradėjo vykdyti plataus masto socialinių išmokų mažinimo reformas.
Kaip rašo „The Times“, svarstoma galimybė nutraukti pašalpų mokėjimą ilgai sergantiems asmenims, kad jie būtų priversti ieškoti darbo.
Taip pat svarstoma, kad žmonėms, turintiems įvairių negalių, pavyzdžiui psichikos sveikatos problemų, būtų sunkiau kreiptis dėl neįgalumo pašalpų.
Ekonomistas Romas Lazutka svarsto, ar Lietuva galėtų pasekti šiuo pavyzdžiu ir persvarstyti socialinių išmokų dydį bei būtinybę.
Pasak R. Lazutkos, Lietuva socialinei apsaugai ir taip skiria itin mažą dalį bendrojo vidaus produkto, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Ypač menkas finansavimas skiriamas neįgaliesiems, kurių dauguma gauna labai mažas pensijas.
„Apriboti šias išlaidas, tarkime, mažinant išmokas, yra neįsivaizduojama“, – teigė ekonomistas.
Neįgaliųjų padėtis darbo rinkoje
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad tarp neįgaliųjų piktnaudžiauti socialinėmis išmokomis yra itin sudėtinga, todėl abejoti jų sąžiningumu neverta.
„Jie piktnaudžiauti patys negali, jiems nustatoma negalia pradedant nuo gydytojo – turi būti diagnozuotos atitinkamos ligos, paskui yra komisija, kuri sprendžia. Čia žmogus nesirenka, jis gali tik pasirinkti ar atkakliau ir dažniau kreiptis“, – sako R. Lazutka.
Tačiau didelė problema išlieka diskriminacija darbo rinkoje. Pasak ekonomisto, tai yra problema, su kuria susiduria visos gerovės valstybės.
„Darbo rinkoje yra diskriminacija dėl neįgalumo, nes darbdaviai dažnai svarsto, kam čia prasidėti su neįgaliu, jeigu galiu pasamdyti sveiką žmogų.
Tai yra susiję su stereotipais, kad neįgalus žmogus kels problemų ir negalės dirbti, kaip sveikas žmogus“, – aiškina R. Lazutka.
Dėl tokios diskriminacijos atsiranda dar viena opi problema – stigma – kai kurie neįgalieji net nesiryžta ieškoti darbo ar įgyti išsilavinimą profesijose, kur jų negalia nebūtų kliūtis.
„Nustatyta tyrimais, kad dalis tų žmonių tiesiog nedrįsta ieškotis darbo, gauti kokį nors išsilavinimą būtent tokiai profesijai, kur jų negalia netrukdytų, nes jie turi stigmą.
Jie jaučia aplinkinių ar draugų tiriamąjį požiūrį, net jeigu nepeikia, vis tiek kreipia dėmesį. Ypatingai Lietuvoje, jeigu važiuoja žmogus neįgaliojo vežimėlyje, tai dažnas dar atsisuka į jį ir apžiūri atidžiau nei šiaip praeinantį žmogų“, – nurodo ekspertas.
Vis tik apie griežtesnę kontrolę ar išmokų apkarpymą neįgaliesiems ekspertas pasisako neigiamai.
Nedarbo išmokų piktnaudžiavimo problema
Kita situacija – nedarbo išmokos sveikiems žmonėms, kurie yra darbingi ir turi profesiją. Pasak ekonomisto, čia piktnaudžiavimo atvejų pasitaiko dažniau.
„Gali būti, kad žmogus yra labai mobilus darbo rinkoje, turi paklausią profesiją, tai jis gali išeiti savo noru iš darbo, gauti kurį laiką nedarbo išmokas, ypač pirmus tris mėnesius, kol jos nėra mažinamos, paatostogauti ta sąskaita ir paskui vėl nesunkiai grįžti į darbą“, – pastebi specialistas.
R. Lazutka pabrėžia, kad tokius piktnaudžiavimo atvejus būtina kontroliuoti, nes jie kenkia socialinės apsaugos sistemos įvaizdžiui.
„Tokie bedarbių apsimetėlių piktnaudžiavimo atvejai, krenta kaip šešėlis ant visos tos sistemos. Ir jeigu dėl jų būtų nuspręsta riboti išlaidas, tada gali nukentėti tie silpnesni, kurie nepiktnaudžiauja, bet jiems pagalbos ir taip yra mažai“, – pastebi ekonomistas.
Ar reikėtų keisti nedarbingumo išmokų skyrimo tvarką?
R. Lazutka primena, kad anksčiau buvo įvesta taisyklė, pagal kurią darbuotojai, išėję iš darbo savo noru, negalėjo iš karto gauti nedarbingumo išmokų – jiems tekdavo laukti apie pusę metų.
Tačiau šios sistemos grąžinimas galėtų sukelti papildomų problemų.
Pasak ekonomisto, Lietuvoje nemažai žmonių yra priverčiami formaliai savo noru išeiti iš darbo, nors iš tiesų tai būna darbdavio sprendimas.
„Darbdaviai dažnu atveju, jeigu jiems nepatinka darbuotojas, sako jam rašyti prašymą išeiti iš darbo, nes kitaip bus problemų daugiau, prasidės nuobaudos ir panašiai“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Pasak jo, taip pat pasitaiko atvejų, kai žmonės išeina iš darbo savo noru, nes nėra mobilūs ir sunkiai įsitvirtina darbo rinkoje.
Anot R. Lazutkos, šiuo atveju darbdavių pusė yra stipresnė, nes profsąjungų ar kitų institucijų, ginančių darbuotojų teises, nėra arba jos silpnos.
Ekspertas: būtina atlikti išsamius tyrimus
Ekonomisto teigimu, šioje sferoje situacija nekinta jau daugelį metų, todėl ieškoti sprendimų, kaip keisti bedarbių piktnaudžiavimą išmokomis – yra būtina.
Siekiant priimti kažkokius sprendimus ar pokyčius, jo teigimu, būtina atlikti išsamią analizė ir įvertinti galimas pasėkmes, pavyzdžiui, analizuoti „Sodros“ duomenis ir pagal juos nustatyti kiek yra tokių piktnaudžiavimų.
Taip pat, eksperto teigimu, pokyčius reikia daryti atsargiai, įvertinus ir praeities klaidas.
„Kubiliaus laikais, po 2008 metų buvo apkarpytos socialinės išmokos ir sugriežtinta tvarka dėl ligos išmokų. Tada daug žmonių pradėjo nebesikreipti į poliklinikas, nors pagal ligų statistiką sergamumas nesumažėjo, bet išmokų prašymo skaičius sumažėjo, nes žmonėms buvo nuostolinga ir jie dirbo sirgdami“, – pasakoja ekonomistas.
Ekspertas pabrėžia ir sistemos skyles, pavyzdžiui, įstatyme numatoma, kad nedarbingumo išmoka yra mokama tiems, kurie neranda darbo, o jeigu jiems pasiūlomas darbas ir jie atsisako – yra braukiami iš bedarbių sąrašų ir netenka teisės gauti išmoką.
Vis dėlto taip yra ne visada, o vis daugiau žmonių bando apeiti šią sistemą. Eksperto teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tokius niuansus, kad gavę darbo pasiūlymą, kurį yra pajėgus dirbti, tačiau yra žemesnės kvalifikacijos arba nekvalifikuotą darbą, žmonės dažnai atsisako.
Dėl to, ekonomisto manymu, reikėtų ieškoti subtilesnių sprendimų, pavyzdžiui, nustatyti tam tikrus limitus, kiek kartų per tam tikrą laikotarpį žmogus gali pasinaudoti nedarbo išmoka.
Išmokų dydis ir skurdas
R. Lazutkos teigimu, socialinės išmokos Lietuvoje yra mažos, o neįgaliųjų skurdas siekia apie 40 procentų, todėl mažinti išmokas gynybos sąskaita būtų neteisinga.
Priešingai, ekonomisto nuomone, jas reikėtų didinti, ieškant kitų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, per mokesčių sistemą.
„Tai tiesiog per mokesčius turėtų surinkti daugiau lėšų ir gynybai finansuoti. Taip pat galėtų būti ir kiti šaltiniai tai gynybai, tarkime, skolinimas, bet tiktai jau ne neįgaliųjų sąskaita Lietuvoje“, – pabrėžia jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
