„Iš esmės galime kalbėti apie tūkstančius profesionalų – informacinių technologijų, telekomunikacijos specialistų, kurie atvyksta į Lietuvą ir jau yra pakeliui“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su verslininkais penktadienį sakė ministrė.
Pasak A. Armonaitės, ministerija bendradarbiauja su jau anksčiau Lietuvoje įsikūrusiomis Rusijos ir Baltarusijos IT bendrovėmis dėl jų skyrių perkėlimo į Lietuvą, taip pat derasi dėl neįvardytų vakarietiškų kompanijų padalinių perkėlimo.
„Dirbame su dviem grupėmis – tai yra su tomis kompanijomis, kurios jau yra įsikūrusios Lietuvoje ir kurios turi ten (Rusijoje ir Baltarusijoje – BNS) savo padalinius ir nori perkelti savo darbuotojus bei jų šeimų narius, taip pat kalbame su tarptautinėmis kompanijomis, kurios nori iš šių sostinių ar didžiųjų miestų perkelti savo veiklą į Vilnių“, – sakė ministrė.
„Situacija yra ypatingai jautri, todėl dėl saugumo negaliu ir nenoriu minėti nei konkrečių tarptautinių kompanijų pavadinimų, nei būdų, kaip jie pateks į Lietuvą“, – pridūrė A. Armonaitė.
Ministrės teigimu, pagrindinės Rusijos ir Baltarusijos specialistų ir kompanijų problemos yra banko sąskaitų atidarymas, šeimos narių įdarbinimas bei mokykla vaikams, tačiau jos jau sprendžiamos.
„Sudėtingiau (rusams ir baltarusiams – BNS) yra atidaryti banko sąskaitas, tikiuosi., artimiausiu metu tai išspręsime, taip pat švietimas yra labai svarbi tema ir nors Vilnius gali pasigirti rusų kalba dėstančiomis mokyklomis, bet įmonės jau formuoja privatų klasterį, kur privačios mokyklos pasiūlys nebe išsilavinimą rusų kalba, o tarptautinį švietimą“, – sakė ministrė.
Ministrė pabrėžia, kad į Lietuvą atvykstantys specialistai iš Rusijos ir Baltarusijos čia gali jaustis saugūs, be to, gaudami leidimą įsikurti Lietuvoje jie buvo patikrinti atsakingų institucijų.
„Pati pagrindinė žinia, kad Lietuvoje turime augančią profesionalų bendruomenę, atvykstančią iš Baltarusijos, Rusijos, kurios nepritaria režimams, ir tie žmonės čia gali jaustis saugūs“, – sakė A. Armonaitė.
„Tie žmonės, kurie čia atvyksta, yra patikrinti Lietuvos atsakingų institucijų“, – pabrėžė ji.
Pasak ministrės, savarankiškai dirbantiems ukrainiečiams svarstoma leisti mokėti mokesčius savo šaliai, gauti lengvatines paskolas pradėti verslą Lietuvoje. Be to, supaprastinti reikalavimai norint įsidarbinti, dėl valstybinės kalbos mokėjimo.
„Galėtume pakeisti teisės aktus, kad vadinamieji freelancer‘iai, kurie atvažiuoja čia – daugiausia moterys, – kad jie galėtų iš čia dirbti ir mokėti mokesčius savo šaliai. Tai dabar su Finansų ministerija radome tokį sprendimą, kad tie, kas turi kontraktą su Ukrainoje veikiančia įmone ir čia atkeliauja, jie bus atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė A. Armonaitė.
Anot ministrės, jei Seimas pritars, įmonės, kurios įdarbins aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš Ukrainos, taip pat galėtų gauti iki 5 tūkst. eurų kompensaciją už darbuotojo paiešką ir 3 tūkst. eurų – persikraustymo išlaidoms.
„Tokią schemą buvome suplanavę nuo pat pradžių iš visų šalių atvykstantiems specialistams, bet įvykus karui specialų kanalą atidarėme ir Ukrainos piliečiams, kurie su mažiau biurokratinių procedūrų, su mažesniu atlyginimo reikalavimu galėtų pasinaudoti šita schema“, – teigė A. Armonaitė.
Po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje į Lietuvą persikėlė apie 50 šios šalies įmonių ir keli tūkstančiai darbuotojų bei jų šeimos narių. Pernai Seimas pakeitė įstatymus, kad būtų palengvinta įmonių relokacija iš trečiųjų šalių ir supaprastintas jų darbuotojų bei šeimos narių persikėlimas.
Prasidėjus karui Ukrainoje Lietuva laukia naujos įmonių persikėlimo į šalį bangos, nes tarptautinis verslas nori kuo greičiau palikti Rusiją ir Baltarusiją. Kai kurios Ukrainos įmonės taip pat domisi galimybe perkelti įmonių veiklą arba dalį darbuotojų dėl jų saugumo į Lietuvą laikinai, kol baigsis karas.
Susitikimo metu ministrė ir „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis verslininkams išsamiai pristatė naujausias Lietuvos iniciatyvas bei aptarė jau persikėlusių įmonių veiklą.
