Stasio Šedbaro teigimu, reikia surengti mokymus teisėjams dėl to, kurią normą taikyti, skiriant baudžiamąją priemonę nusikaltusiam politikui ar pareigūnui.
„Galiu konstatuoti preliminariai nieko nekaltindamas, neįžeisdamas, kad kol kas niekur nėra (Rinkimų – BNS) kodekso problemos. Yra galbūt Vyriausiosios rinkimų komisijos naujo kodekso taikymo problema, bet didžiausia problema yra teisėjų teismų nuosprendžių rašymas“, – trečiadienį per Seimo TTK posėdį sakė S. Šedbaras.
Jis teigė tokią išvadą padaręs, perskaitęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą, kuriuo panaikintas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas iš Anykščių rajono mero rinkimų pašalinti „valstiečių“ kandidatą K. Tubį.
Pasak TTK pirmininko, teisėjai, rašydami nuosprendžius politikams ir tarnautojams korupcinėse bylose, painiojasi tarp Baudžiamojo kodekso straipsnių. Anot jo, vienas straipsnis iš esmės yra skirtas apriboti teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas, o kitas straipsnis apima ir renkamus politikus.
„Kas trukdo pasižiūrėti, kad jeigu meras, vykdydamas savo pareigas, padarė nusikaltimą, taikyti tą straipsnį, kuris būtent yra platesnis ir taikomas valstybės ir savivaldybės politikui?“ – sakė S. Šedbaras.
„Reikia kviesti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininkę. Turbūt, turi būti mokymai teisėjams, gal jie nelabai įsigilinę, kas yra valstybės politikas, valstybės tarnautojas“, – tvirtino parlamentaras.
Tam pritarė ir kiti TTK nariai.
Komiteto vicepirmininkei Agnei Širinskienei atkreipus dėmesį, kad K. Tubio atveju LVAT turėjo priekaištų ir VRK dėl blogai surašytų sprendimo pašalinti iš rinkimų politiką motyvų, S. Šedbaras pabrėžė, jog LVAT tik pasigedo Panevėžio apygardos teismo nutarties, kurios šis teismas nepriėmė.
„Ar pastebėjote, kur buvo problema surašant motyvus? LVAT paprašė pirmos instancijos teismo nutarties dėl nuosprendžio išaiškinimo, o jo nėra, nes (baudžiamąją) bylą nagrinėjo trijų teisėjų kolegija, o (VRK) vienas teisėjas atsiuntė savo nuomonę. Tą jie turėjo galvoje, bet ir vėl čia visų pirma yra teismo problema“, – teigė Seimo komiteto vadovas.
„Žinoma, VRK turėjo atkreipti dėmesį, kad neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimo, bet visų pirma teisėjas, matydamas, kaip yra aiškinamas nuosprendis, turėjo sušaukti kolegiją, priimti nutartį ir atsiųsti VRK. Tai kompleksiniai dalykai“, – pabrėžė politikas.
Gavusi Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, kad K. Tubis vasario pradžioje yra pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, o jam, be kita ko, atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje, VRK paprašė šio teismo išaiškinti, ar jis gali būti renkamas meru.
Gavusi Panevėžio apygardos teismo teisėjo išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam K. Tubiui draudimas dirbti valstybės tarnyboje apima ir renkamas pareigas, VRK jį pašalino iš rinkimų. Tačiau antradienį LVAT panaikino šį sprendimą.
Panaši situacija nutiko ir su kandidate į Visagino meres Dalia Štraupaite. Jos registracija kandidatuoti į meres panaikinta VRK gavus patikslintą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Teismas patikslino dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistos D. Štraupaitės nuosprendžio rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere.
Pirmadienį Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį Panevėžio teismo sprendimą, palikdamas galioti anksčiau skirtą bausmę – draudimą dirbti tik skiriamose pareigose.
Dėl to VRK šiai kandidatei irgi leido dalyvauti antrajame mero rinkimų ture.
D. Štraupaitę į rinkimus spėta grąžinti dar prieš prasidedant išankstiniam balsavimui, o K. Tubio registracija atkurta pirmąją balsavimo dieną. Todėl VRK anuliavo visų antradienį balsavusių Anykščių rajono rinkėjų balsus ir pakvietė ateiti balsuoti dar kartą.
Seimo TTK narys Andrius Vyšniauskas per komiteto posėdį pasiūlė surengti susitikimą su VRK atstovais ir išklausyti jų pasiūlymus, kaip reikėtų tobulinti Rinkimų kodeksą, siekiant išvengti panašių situacijų.
Komitetų nariai Julius Sabatauskas ir Irena Haase ragino į susitikimą pakviesti ir teismų atstovus.
