Švedų valdomoje įmonėje sprogęs savos gamybos kieto kuro katilas baigėsi tragedija ir užminė ne vieną mįslę apie jos priežastis bei darbų saugą.
Švediško kapitalo bendrovės „Nitator - SLT" cechą, kuriame dirba apie 90 žmonių, šildė pačių įmonės darbuotojų pagamintas ir kieme po stogine pastatytas kieto kuro katilas.
Sprogimas ankstų rytą „Volvo" automobilių ir kitokių mašinų bei įrenginių detales gaminančioje švedų kapitalo įmonėje „Nitator - SLT" tragedija įvyko ankstų antradienio rytą.
Netoliese įsikūrusių įmonių apsaugos signalizacijos suveikė 6.37 val., o 6.43 val. Biržų policijoje gautas pranešimas apie sprogimą Plento gatvėje esančioje įmonėje. Buvo prašoma gelbėtojų ir medikų pagalbos.
Kadangi policija buvo pranešusi apie nukentėjusius kelis žmones, į nelaimės vietą išskubėjo du budintys medikų ekipažai. Įvykio vietoje atsidūrę medikai įmonės kieme pamatė dar teberūkstantį sprogusį šildymo katilą.
Nukentėjusiems padėti nebeteko - tragedijos vietoje gulėję jų kūnai buvo sudarkyti sprogimo bangos ir neberodė jokių gyvybės ženklų.
„Dvidešimt penktus metus dirbu „greitojoje", tačiau tokio šiurpaus vaizdo dar neteko matyti", - sakė tą dieną Greitosios medicinos pagalbos skyriuje budėjusi medikė Audronė Gaigalienė.
Pasak Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Audriaus Nagelės, gaisras nebuvo kilęs, tačiau ugniagesiams gelbėtojams teko žuvusiųjų kūnus traukti ir po nuolaužų ir pelenų.
Įvykio vietoje buvo Biržų rajono policijos vadovai, prokuratūros atstovai, dirbo operatyvinė pareigūnų grupė, darbo saugos inspekcijos specialistai.
Jau iš karto po įvykio pareigūnai pateikė informaciją, kad įmonės darbuotojai neslėpė, jog šildymo katilą pagamino patys.
Įvykio priežastis tiria komisija
Pirmosiomis valandomis po įvykio kalbėta apie įvairias galimas sprogimo versijas. Pagal vieną iš jų, kurios antradienį neatmetė ir „Nitator - SLT" direktorius Liutauras Variakojis, į lauke stovėjusią krosnį kažką įmesti galėjo pašaliniai asmenys.
Anot L. Variakojo, darbininkai esą pastebėjo nuvažiuojantį nepažįstamą automobilį.
„Ką gali žinoti, kas ir ką į katilą galėjo įmesti? Katilas stovi lauke, prie jo patekti gali bet kas", - gausiam žurnalistų būriui kalbėjo įmonės vadovas. Jis kategoriškai paneigė, kad į šildymo katilą galėjo patekti tepalai. Pasak direktoriaus, katilas buvo kūrenamas malkomis ir medinių padėklų nuolaužomis. Jis teigė, jog įmonės cechą galima šildyti dujomis, tačiau to nedaryta taupumo sumetimais.
„Vyksta tyrimas. Galiu pasakyti tik tiek, jog įvyko ne nelaimė, o tragedija.
Žuvo žmonės, kurių vaikai ir artimieji dirba šioje įmonėje. Žmonės ištikti šoko, darbas paralyžiuotas", - kalbėjo iš ligos patalo pakilęs ir nedarbingumo pažymėjimą turintis įmonės vadovas. Jis akcentavo, jog visi įmonės darbuotojai yra apdrausti.
Įvykio vietoje buvusių žmonių pastebėjimu, sprogimo epicentras turėjo būti masyvios didžiulio katilo durelės. Jos esą buvo sudarytos iš dviejų dalių. Viena iš jų, didžiule jėga pramušusi plastiko langus, įlėkė į pastato vidų ir skriejo kelias dešimtis metrų, kol rėžėsi į gamybos medžiagų pakuotes. Kita krosnies durų dalis lėkė į priešingą pusę ir po sprogimo buvo katilo viduje.
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus viršininkas Rimantas Trota ketvirtadienį „Šiaurės rytams" kalbėjo, kad iš pradžių buvo laikytasi versijos, jog katile sprogo degios dujos.
„Įsigilinus į įvykio aplinkybes šiuo metu laikomės tiriamos versijos, kad vadinamasis sprogimo indas galėjo susidaryti iš dviejų dalių sudarytose katilo durelėse", - sakė R. Trota. Anot jo, užkūrus lauke stovintį katilą kaito iš dviejų dalių sudarytos ir vandeniu aušinamos durelės. Užšalus lauke esančioms vandens padavimo žarnoms skysčio cirkuliacija sutriko, durelėse augo slėgis ir įvyko sprogimas.
Savos gamybos katilo eksploatavimo fakto ir kitų darbo saugos aplinkybių Panevėžyje dirbantis R. Trota nekomentavo. Jis sakė, kad įvykį tiria komisija, vadovaujama Vyriausiojo Lietuvos darbo inspektoriaus Mindaugo Plukto. Komisija sudaryta iš penkių žmonų.
Sukrečiančios bendradarbių ir artimųjų mirtys
UAB „Nitator - SLT" ceche dirba apie 90 žmonių. Vieni į darbą renkasi 6 valandą, kiti ateina nuo 8 ir nuo 14.30 val.
Pasak įmonės vadovo, pamainos formuojamos pagal gaunamų užsakymų kiekį.
Katilas sprogo dirbant pirmajai rytinei pamainai. Sprogimo banga ir baisiu greičiu bloškiamos metalo durys sumaitojo žmones. Žuvo katilą prižiūrėjęs 57 metų Algimantas Kiburys ir dvi darbininkės - 49 metų Gražina Vilemienė ir 58 metų Danutė Grigaravičienė.
Įmonėje dirba vienos žuvusios moters abi dukros ir žentas.
Po žinios apie sprogimą žmonės skambino savo šeimų nariams ir pažįstamiems, norėdami sužinoti, ar šie gyvi. Į tragedijos vietą atskubėjusių aukų artimuosius pasitiko skausmo ir užuojautos kupinos žmonių akys.
Bendradarbių ir artimųjų mirtį patyrusių žmonių akyse buvo ir suvokimas, jog daugeliui iš jų tragedija taip pat galėjo būti neišvengiama.
„Laimė, kad sprogimas neįvyko prieš aštuntą valandą, kai parūkyti prie katilo susirenka labai daug žmonių. Ten galėjome būti ir mes", - verkė merginos.
Viena moteris prisiminė paskutinį pokalbį su žuvusia bendradarbe. Jos abi susitiko prie kavos aparato.
„Kas mes esame tiems švedams? Tik vergai, kurių sąskaita galima taupyti. Tačiau ką daryti, jei kitokių darbų nėra? Tenka dirbti ir žinant, kuo rizikuojame", - drebančiu balsu kalbėjo kieme sutiktas vyras.
Jei katilas būtų sprogęs vėliau, smūgio banga ir skriejančios masyvios metalo durys būtų traiškiusios ne tik rūkančių žmonių pulką, bet ir cecho viduje esančius darbininkus, kurių darbo vietos - prie langų. Pro juos įsiveržė mirtį nešantis įkaitęs metalo gabalas.
Žmonės sakė, kad prie įmonės yra daugiau savos gamybos šildymo katilų.
UAB „Nitator - SLT" ir už sienos įsikūrusi UAB „Baltija - SLT" yra švedų kapitalo įmonės. Gamybos įmonių pastatus valdo UAB „Asrenta".
Alfreda Gudienė
