Prezidentas Valdas Adamkus švenčių proga dovanų gavo rimtą galvosūkį - pasirašyti ar vetuoti kitų metų valstybės biudžetą ir jį lydinčius įstatymus. Kaip jį išspręsti, vakar šalies vadovas konsultavosi su ekonomikos ir teisės ekspertais, bet aiškaus patarimo nesulaukė.
Vetuoti naudingiau?
V. Adamkus specialistų klausė, ar visi biudžeto projektą lydintys įstatymai, kurių turėtų būti apie 60, yra tinkamai apgalvoti, ar jų trumpalaikė nauda palaikant išlaidų ir pajamų pusiausvyrą nėra pernelyg menka, palyginti su ilgalaike žala, kurią galėtų atnešti smarkiai sumažėjęs piliečių pasitikėjimas valstybe ir verslo patiriami sunkumai, rašo „Respublika“.
Ekspertų atsakymai buvo trejopi: pasirašyti biudžetą ir visą jį lydinčių teisės aktų pakeitimų paketą, vetuoti biudžetą ir visus įstatymus arba priimti biudžetą, bet nepasirašyti kai kurių teisės aktų pataisų.
Po susitikimo su prezidentu kalbėjusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė pareiškė, kad Lietuva yra ne tik valstybės finansai, bet ir mokesčių mokėtojai. Ekspertės teigimu, šiuo metu susidariusi krizinė situacija sprendžiama būtent mokesčių mokėtojų sąskaita, nes valstybės biudžeto išlaidos, palyginti su šiais metais, didėja, taip atidedami pribrendę išlaidų mažinimo sprendimai.
Pasak R. Vainienės, vetuoti biudžetą nebūtų didesnė sumaištis negu jį visą patvirtinti. „Vetuoti ekonomikai būtų naudingiau negu visą tą paketą ir tokią grandiozinę mokesčių reformą padaryti per tris dienas. Jeigu vetuojama, gyvenimas nesustoja, galioja senos mokesčių taisyklės, kurios galiojo jau kurį laiką ir mokesčių mokėtojai jau prie jų įprato“, – sakė LLRI prezidentė.
Svarbu stabilumas
Advokato Vito Vasiliausko nuomone, kitų metų valstybės biudžetas turėtų būti priimtas, bet pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis (GPM), Sveikatos draudimo įstatymas gadina bendrą vaizdą. „Nepriėmus šių įstatymų tikrai niekas nepasikeistų, o antikrizinis poveikis būtų. Mokesčių sistemoje stabilumas yra vertybė. Greitumas kardinalių pakeitimų, kurie negeneruoja pajamų, nėra sveikintinas dalykas“, – kalbėjo teisininkas.
Skubotai mokesčių reformai nepritarė ir bendrovės „Ernst&Young“ partneris Kęstutis Lisauskas, pakeitimų paketą jis pavadino „keistu hibridu“. Jo manymu, nereikėjo vienu metu judinti trijų didžiausių mokesčių sistemos banginių – pridėtinės vertės mokesčio (PVM), GPM ir pelno mokesčio. „Galima priimti visą paketą, o vėliau klaidas taisyti“, – ironizavo K.Lisauskas.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanas Tomas Davulis net užjautė prezidentą, nes „įstatymų projektų paketas yra labai didelis ir net apžvelgti jį gana sunku“. Teisininko nuomone, per naktis posėdžiavusio Seimo sprendimai gali kirstis su Konstitucija. Pasak T. Davulio, bazinės algos dydžio valstybės tarnautojams, pareigūnams, teisėjams sumažinimas gali prieštarauti pagrindiniam šalies įstatymui ir teisėtiems lūkesčiams.
Alternatyvų nemato
Prie Vyriausybės mokesčių reformos kūrimo netiesiogiai prisidėjęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda tikino, kad nepaisant visų kritinių aspektų ir tam tikrų taisytinų vietų šis įstatymų paketas vis dėlto neturėtų būti vetuotas. Abejonių jam kilo tik dėl sprendimo sumažinti įnašus į privačius pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc.
G. Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad tarptautinė finansinė situacija yra tokia, kad Lietuva neturi galimybės leisti sau turėti didžiulį biudžeto deficitą, valstybei skolinimosi sąlygos yra sudėtingos. Be to, valstybės finansų situacija yra kritiška, todėl esą būtina atkurti pasitikėjimą ja, sulaukti bent pirmųjų ženklų tarptautinėje finansų rinkoje, kurie padarytų skolinimąsi pigesnį ir prieinamesnį.
„Aš Lietuvoje matau daugybę kritikuojančiųjų, bet kritikuojama smulkiai, siekiant iš konteksto išpešti atskirą mokesčių paketo dalį. Bet kai paklausiama apie alternatyvas, tai tų alternatyvų iki šiol aš taip ir nepamačiau“, – kalbėjo ekonomistas.
Prezidentas V. Adamkus dėl biudžeto ir jį lydinčių įstatymų ketina apsispręsti artimiausiu metu.
Arturas Paknys
