„Kol kas mes matome pareiškimus, kurie kvestionuoja valstybių sienas. Tai nėra priimtina XXI amžiuje. Kiek prisimenu, XIX amžiuje buvo paskutiniai laikai, kuomet buvo perkamos ir parduodamos teritorijos“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Šiandien gyvename XXI amžiuje ir tikrai turėtume gerbti teritorinį vientisumą ir suverenitetą, o ypač tokių valstybių, kurios yra pripažintos pasaulyje valstybės, išpažįstančios demokratinius principus, todėl laikykime tai tam tikru nesusipratimu“, – akcentavo jis.
D. Trumpas ne kartą yra išreiškęs norą, jog JAV kontroliuotų Grenlandiją, Panamos kanalą. Jis neatmetė ir karinės intervencijos galimybės dėl šių teritorijų.
Anksčiau D. Trumpas yra pažadėjęs Danijai pritaikyti didelius muitus, jei ji atsisakys atiduoti savo autonominę valdą.
Danija teigė esanti atvira deryboms su Jungtinėmis Valstijomis dėl JAV interesų Arktyje, tačiau pabrėžia, kad „Grenlandija priklauso grenlandams“.
Grenlandija yra autonominė Europos Sąjungos (ES) narės Danijos valda.
Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį žurnalistams sakė, jog tokie D. Trumpo pareiškimai jos negąsdina ir į juos reikia reaguoti ramiai. Pasak politikės, svarbu tai ką išrinktasis prezidentas daro.
„Tiesiog bus daugiau netikėtumų, daugiau neapibrėžtumo ir prie to taip pat mums reikės išmokti gyventi ir prisitaikyti“, – kalbėjo ji.
Nepriklausomybės nuo Danijos siekianti Grenlandija yra įsikūrusi ne tik strategiškai svarbioje vietoje, bet ir turi didžiulius naudingųjų iškasenų bei naftos išteklius, nors naftos ir urano žvalgymas yra uždraustas.
Šiaurės vakarų Grenlandijoje veikia Jungtinių Valstijų karinė bazė.
2019 metais, per pirmąją savo prezidento kadenciją, D. Trumpas pirmą kartą pareiškė norįs prisijungti Grenlandiją. Tačiau Grenlandija ir Danija greitai atmetė šį pasiūlymą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
