Pavojingiausias teroristas
INFORMACIJA:Po Vilties prezidento S.Lozoraičio nužudymo,po pirmojo partijos sekretoriaus prezidentavimo,totaliai demoralizuota Lietuva tapo Rusijos imperijos buferiuku,emigracijos kloaka.Tą įrodo lietuvaitės E.Kusaitės meilės istorija genocidą patyrusiai Čečėnijai.Matome,nėra Lietuvos valstybės,jos piliečiai atiduodami monstrui ,Rusijos imperijos spec tarnyboms.Rusija,slėpdama Medininkų žudikus,neturėtų būti prileidžiama prie Lietuvos piliečių,juos tardyti,nedalyvaujant Lietuvos pareigūnams.Šiuo metu Čečėnijoje yra “užkasami” čečėnų tautos genocido įrodymai,kolaborantas Kadyrovas pasamdytas naikinti Rusijos vykdyto čečėnų tautos genocido faktus,masines žudynes…E.Kusaitė yra lietuvių pasididžiavimas.Pavojingiausias pasaulio teroristas yra NKVD-KGB tradicijas paveldėjusi Rusija,turinti Lietuvoje ambasadą,kurios teritorija yra didžiausia Europoje…Emigracijos kloaka Lietuvos valstybė akivaizdžiai tampa Rusijos spec tarnybų marionete..Arvydas Damijonaitis

duchas tu esi.polnas lochatronas

Narkobiznis yra kaip ir deimantų trafikas Jakutija - Holland...:)per Kauną...

E debilai praplautom smegenim , maziau ziurekit ZEITGEIST ir panasaus sudo :::D

naujas budas susidoroti su nereikalingais gaujos nariais

įdomūs pastebėjimai

Bravo ARO vyrams. Sveikinam ir didžiuojamės jumis. O kinologai taip pat verti visuomenės pagarbos... kartu su jų gerai išauklėtais šunimis.

Todėl, matyt, ne tik likimo išdaiga Čeinį suvedė su Armitidžu. Pirmiausiai jie susitiko kaip prestižinio „minties galiūnų“ – Apseno tyrinėjimų instituto nariai, o 1999 metų lapkričio mėnesį – ir kaip JAV – Azerbaidžano prekybos rūmų nariai. Ruošdamasis svarbiems ateities užmojams, Armitidžas ėjo gynybos sekretoriaus pareigas Užsienio reikalų taryboje. Čeinis taip pat buvo vienas iš šios tarybos narių.

Taigi ilgokai drauge dirbusius Čeinį bei jo draugužius Ričardą Armitidžą bei CŽV veteraną Tedą Šeklį, pasitelkus rusų terminologiją, galima pavadinti senais Amerikos „aparatčikais“ (liet. - "valstybininkais", sukaupusiais didelį ir sunkų politinio patyrimo bagažą. O tokiais kadrais nesišvaistoma, nors ir vyksta valdžių kaita. Todėl Armitidžą, lyg ir neturintį jokių oficialių pareigų, ir dabar drąsiai galima vadinti Amerikos valdžios kvazipatarėju „karštuosiuose“ pasaulio regionuose. Juk neatsitiktinai jis, kaip minėjome, 1989 metais Čeinio, o tuo pačiu metu ir Bušo labui pasidarbavo Rusijoje, o 1992 metais – Albanijoje. Šios kelionės rodo įžvalgumą politikieriaus, kuris nujautė, kas laukia Čečėnijos ir Kosovo, tiesiog užuodė, kad šiuose regionuose netrukus suklestės narkobiznis. Todėl galima tvirtinti, kad ne tik bendros „ekonominės plėtros“ interesai skatino Armitidžą keliauti.

Maiklas C.Rapertas

Leidinio „From the Wilderness“ („Iš tyrų šaukiantis“) redaktorius

Heroinas pagamintas Laose, kuriame šiuo bizniu, be kitų bendražygių, seniai verčiasi Bušo ir CŽV dangstomi veikėjai Ričardas Armitidžas ir į užtarnautą poilsį išėjęs aukštas CŽV pareigūnas Tedas Šekelis. Jų ir kitų narkodilerių pastangomis heroino siunta iš Pietryčių Azijos (greičiausiai per Haifongo uostą) pateko į Vietnamą. Iš jo heroino siunta prekybos laivu buvo parvežta į Vladivostoko uostą, iš kur geležinkeliais pasiekė Rusijos gilumą, o iš čia dalis kvaišalų pasiekė net Europą. Šiame „darbe“, jei taip galima išsireikšti, neapsieita be Rusijos mafijos ir jos parankinių Čečėnijoje bei Azerbaidžane pagalbos.

Kadangi pastarosiose šalyse apstu ginkluotų konfliktų ir nešvarių naftos biznio sandorių, „Brown and Root“ narkodileriai minėtus maršrutus laiko labai parankiais narkobizniui.

Kaip matome, narkotikų kelias nuo gamintojo iki vartotojo yra ilgas, vingiuotas, brangus ir pavojingas. Todėl negalima nepaminėti ir tų, kurį jie grindė.

Bene labiausiai nusipelnęs iš jų – buvęs prezidento Bušo asmeninis reikalų patikėtinis, ambasadoriaus rangą turintis Ričardas Armitidžas. Tai jis 1989 metais buvo nuvykęs į buvusią Tarybų Sąjungą, kad padėtų jos „ekonomikos plėtrai“.

Beje, ir narkobiznio plėtrai tas laikotarpis nebuvo palankus. Tiesiausiame, pelningiausiame ir efektyviausiame narkotikų tranzito kelyje iš Afganistano ir Pakistano į Europą per Turkiją radosi nenumatytų kliūčių. Tai griūvanti Jugoslavija ir su kitomis jos buvusiomis respublikos besigrumianti Serbija, nestabili padėtis vadinamo Pakistano-Afganistano „Pusmėnulio“ zonoje. Beje, net iš heroino gamybos „auksinio trikampio“ (Birmos, Laoso ir Tailando) jį buvo labai sunku gabenti į kaimynines Kiniją ir Indiją, teko ieškoti aplinkinių kelių.

Heroinas pagamintas Laose, kuriame šiuo bizniu, be kitų bendražygių, seniai verčiasi Bušo ir CŽV dangstomi veikėjai Ričardas Armitidžas ir į užtarnautą poilsį išėjęs aukštas CŽV pareigūnas Tedas Šekelis. Jų ir kitų narkodilerių pastangomis heroino siunta iš Pietryčių Azijos (greičiausiai per Haifongo uostą) pateko į Vietnamą. Iš jo heroino siunta prekybos laivu buvo parvežta į Vladivostoko uostą, iš kur geležinkeliais pasiekė Rusijos gilumą, o iš čia dalis kvaišalų pasiekė net Europą. Šiame „darbe“, jei taip galima išsireikšti, neapsieita be Rusijos mafijos ir jos parankinių Čečėnijoje bei Azerbaidžane pagalbos.

Kadangi pastarosiose šalyse apstu ginkluotų konfliktų ir nešvarių naftos biznio sandorių, „Brown and Root“ narkodileriai minėtus maršrutus laiko labai parankiais narkobizniui.

Kaip matome, narkotikų kelias nuo gamintojo iki vartotojo yra ilgas, vingiuotas, brangus ir pavojingas. Todėl negalima nepaminėti ir tų, kurį jie grindė.

Bene labiausiai nusipelnęs iš jų – buvęs prezidento Bušo asmeninis reikalų patikėtinis, ambasadoriaus rangą turintis Ričardas Armitidžas. Tai jis 1989 metais buvo nuvykęs į buvusią Tarybų Sąjungą, kad padėtų jos „ekonomikos plėtrai“.

Beje, ir narkobiznio plėtrai tas laikotarpis nebuvo palankus. Tiesiausiame, pelningiausiame ir efektyviausiame narkotikų tranzito kelyje iš Afganistano ir Pakistano į Europą per Turkiją radosi nenumatytų kliūčių. Tai griūvanti Jugoslavija ir su kitomis jos buvusiomis respublikos besigrumianti Serbija, nestabili padėtis vadinamo Pakistano-Afganistano „Pusmėnulio“ zonoje. Beje, net iš heroino gamybos „auksinio trikampio“ (Birmos, Laoso ir Tailando) jį buvo labai sunku gabenti į kaimynines Kiniją ir Indiją, teko ieškoti aplinkinių kelių.