Nesutramdomas vagišius
Tokie „kalėjimo kamščiai“ vos išėję į laisvę, vėl įvykdo nusikaltimą. Arba nusikalsta tiesiog įkalinimo įstaigoje. Pasak psichologų, tokiems nusikaltėliams artimos nusikalstamo pasaulio vertybės, tad daugeliu atvejų tokius „kalėjimo kamščius“ būtina intensyviai stebėti ir greitai pagauti nusikaltus.
Vienas toks „kamštis“ – Širvintų rajone gimęs Edgaras Savickas (30 m.). Iki šių metų spalio vidurio nuosprendžiai jam buvo paskelbti jau 29 kartus. Nusikaltėlio „karjerą“ vyrukas pradėjo dar 1998 metais, sulaukęs 14-os, kai Jonavos rajono apylinkės teismas už vagystes paskyręs 3 su puse metų bausmę jos vykdymą atidėjo 2 metams. Tačiau vaiko nuo svetimo gero tai neatbaidė – po pusantrų metų jis vėl sėdo į teisiamųjų suolą. Šį kartą už vagystes tas pats Jonavos rajono apylinkės teismas E. Savickui išrašė „kelialapį“ į nepilnamečių pataisos namus vieneriems metams ir mėnesiui. Vos grįžęs iš įkalinimo įstaigos (beje, paleistas lygtinai) ir vėl apsivogė. Peržiūrėjus šio jaunuolio teistumų sąrašą aiškėja, kad, ko gero, mažai likę Lietuvoje apylinkių teismų, kuriame jis nebūtų išgirdęs nuosprendžio. Būdavo metų, kad šiam vagišiui buvo paskelbiama po 2-3 nuosprendžius. O Jonavos rajono apylinkės teismas šį užkietėjusį vagišių jau teisė bene 8 kartus. E. Savickas dažniausiai teisinosi vogęs, nes „neturėjęs, ką valgyti, galvojo, kad niekieno daiktas, žmogus pats atidavė“ ir pan.
Pagrasino atkeršyti
Tačiau pamažu keitėsi šio „kalėjimų kamščio“ nusikaltimų pobūdis. 2011 metais, surinkęs bene 17 teistumų ir už padarytus nusikaltimus privalantis atlikti 9 metų laisvės atėmimo bausmę, E. Savickas suraitė grasinantį laišką Kauno apygardos teismo pirmininkui.
Mat tuo metu Varėnos rajono apylinkės teismas jam buvo paskelbęs eilinį nuosprendį, kurį E. Savickas apskundė Kauno apygardos teismui. O šio teismo teisėjų kolegija tik iš dalies patenkino jo skundą – atmetė vieną civilinį ieškinį, kitą sumažino, o laisvės atėmimo bausmę paliko nepakeistą. Tuomet įširdęs E. Savickas ir suraitė pilną prakeiksmų ir grasinimų laišką, kuriame kliuvo ne tik jo skundą nagrinėjusiems teisėjams, bet ir prokurorei. Nuteistasis rašė: „(...) pranešu Jums, kad gyvenate tol, kol esu uždarytas (...), pažadu, kad išėjęs į laisvę jus visus išžudysiu (...), prisiekiu, kad išvardinti asmenys bus nužudyti mano rankomis, paskersti kaip kiaulės (...), jūs save laikote dievais, o aš būsiu dievas (...)“ E. Savickas tvirtino, kad dabar jis nuspręsiąs, kiek šiems teisėjams ir prokurorei dar liko gyventi. Grasinimai atrodė realūs, nes tuo metu ne tik Kauno teisėjai, bet daugelio kitų miestų Temidės tarnai gyveno įtampoje – neseniai viduryje baltos dienos buvo nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius.
2011 metų birželį Tauragės rajono apylinkės teismas pripažino E. Savicką kaltu pagal LR BK 145 str. 1 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), taip pat LR BK 232 str. (nepagarba teismui) bei LR BK 290 str. (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas), pridėjo prie 9 nelaisvės metų dar 9 mėnesius. Nuteistasis teisme aiškino, kad grasinantį laišką parašęs, nes buvęs labai susinervinęs – girdi, Varėnos rajono apylinkės teismas jam nepelnytai skyrė 9 metus nelaisvės, o Kauno apygardos teisėjai bausmės nesušvelnino. Girdi, keršyti neketinęs, o ir negalėtų, nes dar ilgai teks sėdėti už grotų.
Rekordininkas
Kai kam galbūt gali kilti klausimas, kodėl už vagystes E. Savickui buvo atseikėta tokia ilga – kaip kokiam žudikui – laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamajame kodekse yra straipsnis, kuriame numatyta, kad, jei asmuo daro „vis tas pačias nusikalstamas veikas neatlikęs visos jam paskirtos bausmės arba lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą (...) prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visos neatliktos bausmės dalis“. Taigi, beveik visada lygtinai paleistas E. Savickas vėl įvykdydavo naują nusikaltimą, o teisėjai prie naujai skiriamos bausmės vis pridėdavo neatliktos bausmės dalį.
Vagišius ir grasintojas E. Savickas ir toliau atkakliai siekė „rekordo“ – 2012 metais teistumų skaičių padidino iki 22, o Kauno miesto apylinkės teismas laisvės atėmimo bausmę pailgino iki 12 su puse metų ir paskelbė recidyvystu.
Dar po metų užkietėjęs vagis tampa dar ir žmogžudžiu. 2013 metais spalį Kauno apygardos teismą pasiekia baudžiamoji byla, kurioje vos 29-erių E. Savickas kaltinamas tų pačių metų sausį, kalėdamas Alytaus pataisos namuose, nužudęs kitą kalinį. Teisme kaltinamasis tvirtino, jog kalinį pasmaugė, nes norėjo atkeršyti už patirtas nuoskaudas.
„Omaris“ pasibaigė mirtimi
Po įvykdyto nusikaltimo E. Savickas nesigynė nužudęs savo likimo bendrą ir visai nesigailėjo savo poelgio. Jis papasakojo, kad su nužudytuoju, taip pat ne kartą teistu, Piotru I. jis susipažinęs dar 2009 metais Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kai abu buvo patalpinti į vieną kamerą. Girdi, tuomet Piotras I. su savo sėbrais iš jo atėmęs rūbus, asmens higienos priemones, kitus asmeninius daiktus. Vyrai, vadovaujami Piotro iš jo išsityčioję bei sumušę. „Visą tą laiką laikiau pyktį. Mano elgesį paveikė ir kalinių taisyklės, todėl atsiradus progai, nutariau jam atkeršyti”, – ikiteisminio tyrimo metu prisipažino E. Savickas.
Kai po paskutinio teistumo vyras buvo pasiųstas bausmės atlikti į Alytaus pataisos namus, čia jis vėl sutiko Piotrą I. Tik perkeltas į šią įkalinimo įstaigą E. Savickas iš karto pareiškė pareigūnams, jog negyvensiąs kartu su kitais kaliniais ir specialiai pažeidinėjo drausmę, kad būtų uždarytas į baudos izoliatorių. Teisme vyras aiškino, jog kiti nuteistieji jį nuolat terorizuodavę, todėl jis ir nutaręs, kad baudos izoliatoriuje jam būsią geriau. O tuo metu toje pačioje baudos izoliatoriaus kameroje tuomet kalėjo ir Algirdas K. bei Piotras I. Neturėdami kuo užsiimti vyrai nutarė „pažaisti“ taip vadinamą omarį (tai įkalinimo įstaigose praktikuojama „pramoga“, kai kaliniai vienas kitam iki sąmonės netekimo užspaudžia miego arteriją kakle. Atsipeikėjęs „žaidėjas” jaučia lengvą svaigulį, tarsi būtų apgirtęs).
Pasak E. Savicko, tą vakarą „omarį“ paprašė padaryti Piotras I. Tik jis, girdi, nenorėjęs, kad kaklas būtų užspaustas ranka, nes atsigavus labai skauda gerklę, todėl šiai „pramogai“ buvo panaudota į virvę susukta paklodė. Pirmasis „omarį” padarė A. Karčiauskas. „Kai jis atleido virvę, aš ją pačiupau. Pajutau pykčio antplūdį ir džiaugsmą, jog pagaliau sulaukiau progos atkeršyti už viską, ką patyriau. Įtempęs virvę laikiau keletą minučių, kol veidas pradėjo mėlynuoti. Tuomet paleidau, – šaltakraujiškai pasakojo teisme žudikas. – Ir visai nesigailiu“.
Šių metų sausį Kauno apygardos teismas už kalinio nužudymą E. Savickui paskyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę ir pridėjo dar trejus metus neatliktos bausmės.
Pakeitė profilį
Taigi, pagal nerašytas kalinių taisykles šiuo savo poelgiu – nužudė kalinį – E. Savickas turėjo užsitikrinti „autoritetą“ kitų nuteistųjų akyse. Ar užsitikrino, neaišku, bet aišku tiek, kad į laisvę vyras išeis jau gerokai pražilusiais smilkiniais...
Kadangi grėsė beveik 20 metų sėdėti už grotų, E. Savickas nutarė keisti profilį – iš savų juk nevogsi, tad įvaldė dar vieną – sukčiavimo – meną. Alytaus pataisos namuose bausmes atliekantieji (o šioje įkalinimo įstaigoje kali po keletą kartų teisti vyrai – aut. past.) išskirtinai pasižymi gebėjimu apgaudinėti Lietuvos gyventojus, išgauti iš jų elektroninės bankininkystės duomenis ir laisvėje esančių draugų, o neretai ir draugių, padedami, pasisavinti svetimus pinigus. Kaip jau minėjau, šiuose pataisos namuose bausmę atlikinėjo ir E. Savickas.
Beje, vien šiais metais Anykščių, Varėnos, Rokiškio, Tauragės rajonų bei Kauno miesto apylinkės teismuose buvo išnagrinėtos bylos, kuriose E. Savickas buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 181 str. (turto prievartavimas), 182 str. (sukčiavimas), 215 str. (neteisėtas mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas).
Įgudęs sukčius
Kol kas paskutinė baudžiamoji byla (atrodo, jog jų bus ir dar daugiau – aut. past.), kurioje E. Savickas eilinį kartą buvo kaltinamas apgavęs 3 garbaus amžiaus moteris ir apgaulės būdu išgavęs bei neteisėtai panaudojęs vienos nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės duomenis, buvo išnagrinėta spalio viduryje Tauragės rajono apylinkės teisme. (Liepą Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Savickas taip pat pripažintas kaltu apgavęs negalią turinčią moterį ir iš jos išviliojęs daugiau nei 5000 litų bei paėmęs moters vardu paskolą ir pasisavinęs pinigus).
Kaip paaiškėjo, E. Savickas, kalėdamas Alytaus pataisos namuose, kartu su bendrais, kurių taip ir neišdavė nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamųjų posėdžių metu, 2012 metais apgavo 3 patiklias moteris. Kartu su juo buvo teisiama ir laisvėje jam talkinusi mergina. Tačiau, kadangi ši teisiamoji savo kaltę pripažino ir beveik atlygino kredito bendrovės patirtą žalą, be to yra itin jauno amžiaus jos pavardės neskelbsime – pavadinsime ją Rima.
Taigi, E. Savickas, kaip jis pats teigia, iš draugų gavęs mobiliojo ryšio telefoną (pataisos namuose jie draudžiami, bet iki šiol kaliniai jų nestokoja) paskambino Marijai M. į fiksuoto ryšio telefoną, prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad šios moters anūkė pateko į nelaimę: yra sužalota pati ir sužalojo dar kitą žmogų. Jei močiutė nenorinti, kad jos vaikaitei būtų keliama baudžiamoji byla, privalanti sumokėti 1000 litų. Garbaus amžiaus moteris nė nesusimąsčiusi, jog užkibo ant sukčiaus kabliuko, atidavė prašomą sumą į namus atėjusiam tarpininkui.
Paskambinęs kitai nukentėjusiajai – Janinai Š. – E. Savickas prisistatė kriminalistu iš Vilniaus ir pranešė neva per šios sąskaitą yra plaunami pinigai ir, kad tai daro banko darbuotojai. Girdi, kad sugaudytų „tuos nusikaltėlius“ būtini moters elektroninės bankininkystės duomenys. Kad būtų įtikinamiau, patarė pačiai nueiti į banką ir pasitikrinti sąskaitą. Moteris, aišku, pirmiausiai pasakė visus prašomus duomenis, o kai nuėjo į banką, sužinojo, kad ką tik pasiėmė 1000 litų paskolą...
O paskolą, kol Janina Š. ėjo į banką, paėmė E. Savicko paprašyta Rima. Mergina teisme tvirtino, jog jai paskambino Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantis vyras ir padiktavęs banko duomenis, paprašė paimti paskolą, o pinigus pervesti į nurodytą sąskaitą. Ji taip ir padariusi. Girdi, neįtarusi nieko bloga, tačiau dabar suvokusi, jog pasielgė blogai, dalį žalos jau sumokėjusi.
Trečiąjai nukentėjąjai Elenai J. sukčius pristatė policininku ir pareiškė, kad josios marti padarė avariją ir sužalojo mergaitę. Kad moteris patikėtų, perdavė ragelį „marčiai“, kuri verkė ir prašė padėti. Tuo metu Elenos J. sūnus su marčia buvo išvykę į kelionę, į Turkiją. Moteris patikėjo ir taksi automobiliu atvykusiam vaikinui perdavė 10 000 litų.
Grupė sukčių
Teisme E. Savickas atrodė nė kiek neatgailaujantis dėl apgautų žmonių: jis ramiai prisipažino kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų, taip pat papasakojo, kad bausmės atlikimo vietoje buvo susibūrusi grupuotė, kurios „veikloje“ dalyvavo tiek nuteistieji, tiek jų draugai ar pažįstami, esantys laisvėje: vieni skambindavo žmonėms, kiti eidavo paimti pinigus. Tačiau jokių konkrečių pavardžių E. Savickas neįvardijo.
Šį kartą Tauragės rajono apylinkės teismas prie jau paskirtosios bausmės pridėjo bausmes už sukčiavimą ir neteisėtą elektroninės bankininkystės duomenų panaudojimą ir 29 kartą E. Savicką pasiuntė už grotų 19 su puse metų. Aštuonerius metus jis turės praleisti kalėjime, o likusius 11 su puse metų – pataisos namuose.
Jam priteistas ir civilinis ieškinys – E. Savickas turėtų atlyginti Elenai S. padarytus nuostolius – sumokėti jai 10 000 litų. Marija M. teismo dienos nesulaukė – mirė, tad jokio civilinio ieškinio nepateikė. Nepateikė ieškinio ir kreditą išdavusi bendrovė.
Tiek E. Savickui, tiek Rimai solidariai teks atlyginti proceso išlaidas, kurias patyrė Janina Š. – teismas jai priteisė 900 litų.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
