Kurį laiką Lietuvoje pastebimas koronaviruso atvejų augimas. Jei kovo 7-ąją šalyje savaitės naujų atvejų vidurkis siekė 434,6 atvejus, tai kovo antroje pusėje jis gerokai padidėjo – kovo 28-ąją savaitės vidurkis pasiekė 717,4.
Trečioji banga
Duomenų mokslininkas, Nepriklausomų ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys Vaidotas Zemlys-Balevičius kovo paskutinėmis dienomis naujienų portalui tv3.lt kalbėjo, kad duomenys rodo, jog šalyje yra prasidėjusi trečioji koronaviruso banga.
„Turim dvi savaites augimą. Buvo 10 proc., dabar virš 30 proc. Jeigu čia ne trečioji banga, kas tada yra trečioji banga? Dvi savaites augimas yra didelis, Vilniuje virš 50 proc. Galime šnekėti dėl bangos skirtinguose rajonuose, visoje Lietuvoje pasimato. Pavadinimas nepakeis nieko. Atvejai didėja.
Galime nevadinti to trečiąją banga ir sakyti, mūsų sugalvotą kitą pavadinimą. Faktas tas, kad mes turime dvi savaites augimą ir tas augimas tiktai įsibėgėja, yra nenuneigiamas“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Kaip sako mokslininkas, naujų atvejų šuoliui įtakos galėjo turėti daugybė priežasčių. Viena jų gali būti prieš keletą savaičių atlaisvinti karantino reikalavimai – atšauktas reikalavimas privalomai dėvėti kaukes lauke, taip pat panaikinti judėjimo ribojimai tarp didžiosios dalies savivaldybių.
Tačiau kol kas Nepriklausomų ekspertų taryba Vyriausybei siūlyti naujų ribojimų neplanuoja. Pašnekovas sako, kad konkretūs siūlymai priklausys nuo konkrečios situacijos.
„Viską galima svarstyti. Kai nori suvaldyti epidemiją, yra priemonių paketas ir tu peržiūri, diskutuoji, ar jos yra protingos, ar ne. Visi matom, kad kaukių žmonės nenešioja. Užtenka pravažiuoti Vilniuje Senamiestyje, kad pamatytum, kad žmonės prasilenkinėja nesilaikydami dviejų metrų atstumo be kaukių. Kaip tada tuos žmones priversti tai daryti? Vienas variantas – sakyti nešioti kaukes, bet reikia vertinti, kokia rizika yra prasilenkus užsikrėsti“, – komentuoja V. Zemlys-Balevičius.
Savivaldybėse – skirtinga situacija
Šiuo metu matyti, kad sergamumo rodikliai skirtingose šalies savivaldybėse skiriasi kaip diena ir naktis. Pavyzdžiui, pietryčių Lietuvoje sergamumas gerokai didesnis nei rytinėje šalies dalyje. Jei Kelmėje naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia vos 32, Širvintose šis rodiklis yra kone trisdešimt kartų didesnis – 953.
„Ekspertų taryba buvo susitikusi su merais, mažesnių savivaldybių merai sako: mes viską žinom, visus sergančius ir mes galim tuos kontaktus nustatyti ir atitinkamai taip kontroliuoti. Sprendžiant pagal merus, yra merai, kurie susitvarko ir savivaldybių lygyje didžiuosiuose miestuose yra kita situacija, nes ten ir gyventojų tankis didesnis, ten jau yra sunkiau.
Mes turim Kauną, kuris visai neblogai laikėsi visą laiką, tik dabar situacija pablogėjo, mes turim Klaipėdą, kuri nuosekliai atvejus mažina, nors nepakankamai greitai ir kur praeitą savaitę buvo stebimas kritimas. Vilnius nuosekliai blogėjo visą mėnesį, tai kai mes turime tuos procesus, kai yra skirtingos savivaldybės, skirtinga situacija, natūralu, vykstant tam pačiam procesui, jis vienur vyksta greičiau, kitur lėčiau“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Į juodąją sergamumo zoną šiuo metu patenka Širvintos, Vilnius, Elektrėnai, Trakai, Varėna, Šalčininkai, Ignalina, Visaginas, Kalvarija, Marijampolė ir Panevėžys. Į juodąją zoną patenkama tada, kai naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų per paskutines dvi savaites viršija 500 atvejų.
Prognozuoja gerėjančią situaciją gegužę
Prieš kurį laiką tv3.lt komentavęs V. Zemlys-Balevičius teigė, kad gegužę galėtume tikėtis atlaisvinimų. Paklaustas, kokios nuomonės laikytųsi dabar, kai sergamumo rodikliai kiek pakilo, mokslininkas sako liekantis prie savo nuomonės. Atvejų mažėti, jo vertinimu, turėtų pradėti orui atšilus.
„Dabar mes turime plitimą. Priemonės nustojo veikti, orai neatšilo. Faktas tas, kad visos peršalimo ligos, nesu medikas, bet šiltėjant orams baigiasi, žmonės eina į lauką. Kitos šalys, pavyzdžiui, Amerikos valstijos, kurios gali leisti sau atleisti karantiną, kurios pateikiamos kaip pavyzdys, visos jos yra pietuose. Pavyzdžiui, Florida. Visa žiema yra kaip pas mus vasara, tai normalu, kad visos veiklos vyksta lauke, žmonės iš papildomų saugumų lauke vykstant veikloms rizika lauke ženkliai mažesnė. Lygiai taip pat, spėju, kad bus ir pas mus. Atšils orai, visos veiklos persikels į lauką, neišvengiamai natūraliai pradės mažėti“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Tačiau pasaulyje matyti ir atvejų, kai net ir šiltame klimate gyvenančios šalys epidemijos šalies viduje suvaldyti negeba.
„Brazilija, kur irgi yra šilta, bet kurioje valdžios visiškas neveiklumas ir epidemijos ignoravimas privedė prie to, kad tai yra, man atrodo, daugiausiai mirčių turinti valstybė visame pasaulyje, kur yra visiškas kolapsas. Tai irgi yra neišvengiama, bet manau, kad tai yra mažai tikėtina pas mus, nes pas mus nėra tokių politinių įsitikinimų, kad epidemija yra visiška nesąmonė ir tai yra paprastas gripas“, – komentuoja mokslininkas.
Jo nuomone, jei šalis iki gegužės galo neįžengs į B1 scenarijų, situacija galėtų reikšti nebent tai, kad valstybė nėra kompetentinga susitvarkyti.
„Gegužės pradžioje gal per mėnesį, gal ir sutvarkysim, nuo daugelio faktorių gali priklausyti. Bet gegužės gale, kad mes vis dar būsim su apribojimais ir nebus B1 scenarijaus, man būtų labai keista. Tada mes galėtume šnekėti apie visišką nekompetenciją ir nesusitvarkymą arba kažkokios papildomos priežastys. Gal viruso atmaina, dabar turim britišką, gal, pavyzdžiui, Pietų Afrikos uždominuos ir ten bus kažkokios problemos. Gyvenime visko nutinka, bet, manau, jei žiūrint į tikėtinumą, tai, kas buvo, mažai tikėtina. Turi būti kažkoks kataklizmas“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Statistikos departamento antradienio duomenimis, šalyje iš viso yra patvirtinti 215 216 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Nuo Covid-19 Lietuvoje mirė 3 566 asmenys.
Nuo koronaviruso Lietuvoje paskiepyti 330 802 asmenys.
