o kaip tai suprasti?Nejau tai ne mano Teisiu apribojimas/kur zodzio laisve?Niekaip nesuprantu...Manau,kad as pats turiu zinoti ka man ziureti ir kaip tai interpretuoti.O jei lietuviai bijo-vadinasi yra ko.Jei rusiski kanalai skelbtu mela-bijoti nebutu ko.Pvz.jei jie sakytu,kad zeme laiko trys banginiai.ar patiketu tuo kas...Vadinasi bijotiturit ko.O ka daryti man?As gal ir uz tv.mokejau,kad matyti tik tuos kanalus.Ar man dabar pinigus kas grazins?!

O kam reikia "perauklėti?" Piktžolių niekas neauklėja- jas tiesiog išrauna....Naivuoliai. Uždraudei ir taškas...

Rašinio pavadinimas labai keistas. Tikėtis, kad demokratiją kurianti Lietuvą gali "perauklėti" tuos Rusijos kanalus, kurie totaliai skleidžia demagogiją - būtų ganėtinai naivu. Visa ta "politika" daroma su griežta putiniško režimo priežiūra ir nematau pastaraisiais metais kokių prašviesėjimų. Ne kažką auklėti galima, o siekti, kad "minkštųjų" agresijos galių naudojimas nebūtų taip plačiai pilamas ant mūsų piliečių galvų. Fašistuojanti propaganda pavojinga buvo ir yra visur ir visada. Visur gali atsirasti daugiau ja patikėjusių asmenų, jei jos kiekiai peržengia bet kokio padorumo ribas.Būtent tai šiuo metu ir vyksta... Galima net neabejoti, kad šiam Rusijos režimui sužlugus, televizijos kanalai taps gerokai laisvesni ir jiems nereiks nuolat "plauti smegenis" savo žiūrovams. Esama problema tada bus išspręsta iš vidaus. Kol ji ne tik nesprendžiama, bet ir darosi vis įžūlesnė, mūsų šalies pavojus nukentėti nuo tokių kaimyno pastangų tik didėja...

Šalia Lietuvos esančios imperijos režimo skleidžiama demagogija pateikiama taip įžūliai melagingai, kad jai pritarti gali tik ultraputinofilai. Lietuvoje jų nėra daug, bet per šiuos metus jie tapo labai "užsivedę",t.y. pajutę kad šovinistinės idėjos yra būtent tai, ko siekė dar bolševikai ir vystė bei puoselėjo pseudokomunistinės galingos jėgos. Išgrynintas marksizmas galėjo kai kam atrodyti, kaip mielas dėdulė. linkintis visiems lygaus ir gero gyvenimo. Komunistinių režimų realybė tai sudarkė iki visiškos pamėklės įspūdžio. Maždaug, koks "komunistinės moralinės kodeksas" liaudžiai, o partiniams sekams ir jų aplinkai išskirtinės teisės gauti tai, kas liaudžiai buvo nepasiekiama. Kai tokie buvo santykiai, viską spręsdavo režimo parankinių struktūros, kurioms taip pat nuo vaišių stalo nubyrėdavo. Kai dabar valdžioje puikuojasi "amžinai būnančio" kagėbistinio klano palikuonys, tai apie moralę ir teisingumą geriausiai gali papasakoti tų valstybių ar regionų gyventojai, kurie priversti krūpčioti nuo naujų tankų ir artilerijos salvių tai vienur, tai kitur. Genamos naujos tankų ir transporterių kolonos į Pietryčių Ukrainą ne apmokymams, o žudymams. Kai kas noirs pavadina tai teroristų - separatistų rėmimų - pasigirsta nauji demagogijos pliūpsniai per įvairias informacines priemones. Kai kurie Rusijos kanalai didžiąją dalį politinių temų laiko skiria ne savo valstybės problemoms, kurių kalnas gal jau viršija proto suvokimo ribas, o tam, kad suniekinti tuos "fašistinius, benderovinius ukras". O juk tai Rusijos pietų kaimynas, kurio gyventojai gal ir šiandien jaučia kalbinius, religinius irė kultūrinius bendrumus. Visa tai sutrypiama ir tai nebus ilgai nebus pamirštama. Taip sugebėti potencialius draugus paverti priešais gali sugebėti tik pačios nykiausios "visada būnančios" jėgos. Rusijos liaudis dusinama visokiais nerišliais kliedesiais nuo bolševizmo laikų su trumpais šiokiais tokiais atokvėpiais. Carinė Rusija buvo ne tik agresyvi šalis, bet ir turinti savo kultūros meninėje kūryboje žvaigždes. Demokratinis pasaulis jas žino ir vertina. Dabar tenka vertinti "Naša Raša" parodijas, kurios tokia forma sugeba iš savęs pasišaipyti. Pvz.:"Apie Lenino paminklus augantys miesteliai..." Kai taip auga, tai tokie ir užauga... Žinoma, ne visi... Tikiu rusų tautos prisikėlimu. Esant dabartinei valdančiai klikai tai - neįmanoma, tačiau nieko nėra amžino...