Rūta JANKUVIENĖ
Latvijoje gedima dėl žuvusių ir sužalotų žmonių per Rygos prekybos centro „Maxima“ griūtį. Tragedija sukrėtė ir Lietuvos žmones. Latvijai pasiūlyta pagalba, rytoj paskelbtas gedulas. Specialistai svarsto nelaimės versijas ir prisimena skaudžias pamokas.
Aukų skaičius vis tikslinamas
Vakar kas valandą keitėsi pranešimai iš Latvijos apie aukų skaičių. Per tragediją Rygoje įgriuvus prekybos centro „Maxima“ stogui žuvo mažiausiai 52 žmonės, tarp jų gelbėtojai, vaikas. Sužalota mažiausiai 40 žmonių.
Rygiečiai nuo ankstaus ryto ėjo prie incidento vietos, dėjo gėles, uždegė žvakutes, pagerbdami žuvusiųjų atminimą.
Duomo katedroje Latvijos sostinėje buvo laikomos gedulingos pamaldos, skirtos tragedijos aukoms, jų giminėms ir artimiesiems. Jose dalyvavo valstybės vadovas Andris Berzinis.
Ant prieš trejus metus statyto prekybos centro stogo buvo atliekami stogo apželdinimo darbai, sukrautos trinkelės. Nelaimė įvyko ketvirtadienio vakare, kai daugybė žmonių ėjo į prekybos centrą apsipirkti.
Iš pradžių sugriuvo viena iš pastato sienų ir įgriuvo stogas. Griuvėsiai užvertė išėjimą iš prekybos centro. Vėliau, kai teritorijoje jau dirbo gelbėtojai, griuvo dar viena siena. Įgriuvos plotas – apie 500 kvadratinių metrų.
Keli šimtai gelbėtojų, policininkų, medikų, kitų tarnybų darbuotojų po griuvėsiais ieško aukų kūnų ir gyvųjų.
Žuvo ir prekybos centro darbuotojų
Gintaras Jasinskas, SIA „MAXIMA Latvia“ generalinis direktorius, vakar pareiškė užuojautą visiems nukentėjusiesiems bei jų artimiesiems.
„Tai pati didžiausia nelaimė, su kokia esame susidurę per visus dvidešimt prekybos tinklo veiklos metų", – teigiama MAXIMA pranešime.
Nelaimės dieną parduotuvėje dirbo apie 30 darbuotojų, du iš jų žuvo, du pateko į ligoninę, vakar dar dviejų buvo ieškoma.
Prekybos tinklas nuomojasi dalį sugriuvusio pastato. Pastaruoju metu rūsyje buvo įrenginėjama automobilių stovėjimo aikštelė greta statomo pastato gyventojams.
„Visi šie darbai niekaip nesusiję su parduotuve, MAXIMA nebuvo jų užsakovė, – pabrėžia G. Jasinskas, informuodamas, jog bus užsakyta nepriklausoma ekspertizė išsiaiškinti nelaimės priežastis ir kaltuosius. – Jei bus užfiksuota nors menkiausia klaida, atsiradusi statant pastato konstrukciją, savo iniciatyva užsakysime ir nedelsiant atliksime visų pastatų, kuriuose veikia mūsų parduotuvės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, papildomą patikrą.“
Suveikė priešgaisrinė signalizacija
Nelaimės dieną parduotuvėje kelis kartus įsijungė priešgaisrinė signalizacija. Pirmą kartą tai įvyko 16.21 val. Ji suveikė ne parduotuvės patalpose, o komplekso rūsyje, kur buvo vykdomi statybos darbai.
Apsaugos darbuotojai patikrino zoną ir kreipėsi į priešgaisrinės sistemos būklę prižiūrinčią įmonę. Jos atstovas patikrino patalpas ir neradęs ugnies ar dūmų šaltinio, konstatavo, kad pavojaus nėra.
„Dėl šios priežasties evakuacija nebuvo vykdoma“, – aiškina G. Jasinskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad pastatas Rygoje buvo išskirtinis: „Daugiau nė viename kitame objekte, kuriame veikia mūsų parduotuvės, nėra ant stogo įrengtų ar įrenginėjamų sodų ar apželdintų teritorijų, kas buvo daroma pagal bendrataurčio projektą šiame objekte.“
Atgarsiai Lietuvoje
Vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas davė skubius pavedimus dėl ekstremalių įvykių prevencijos priemonių Lietuvoje.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) per 7 dienas pavesta atlikti patikrinimus, kaip laikomasi priešgaisrinių taisyklių didžiausiuose prekybos centruose ir masinėse žmonių susibūrimo vietose.
Pavesta peržiūrėti ir savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planų veiksnumą, atkeipti dėmesį į institucijų bendradarbiavimą bei sąveiką su ūkio subjektais, likviduojant panašaus pobūdžio ekstremalias situacijas.
Versijos: ir diversija, ir klaidos
Šiaulietis architektas Jonas Barkauskas, kuris yra šiuo metu Šiauliuose rekonstruojamos MAXIMA prekybos centro projekto autorius, sako, jog galima ne viena panašių nelaimių priežastis.
„Bet kuriuo atveju gali būti diversija, – neatmeta architektas. – Gali būti statybos pažeidimai, jeigu rangovas pažeidžia technologijas. Gali būti ir projekto klaidos, jeigu tinkamai nebuvo įvertintos apkrovos – tiesioginės ir galimos.“
Šiauliuose MAXIMA pastatas – gelžbetoninis. Architektas iš patirties žino, jog tokie pastatai negriūna, jeigu nepadaroma klaidų.
„Dažniausiai nelaimės atsitinka, kai statybose kažkas ne taip technologiškai padaroma ir susidarius ekstremalioms sąlygoms. Bet ar Rygoje buvo tokios sąlygos? – svarsto architektas. – Kitas dalykas, keista, kodėl tiek žmonių centre buvo, jeigu vyko rekonstrukcija? Kai vyksta darbai, gali būti tik statybininkai ir su apsaugos priemonėmis – į statybą be šalmo niekas negali įeiti.“
Dirbti – nekeliant pavojaus
Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjas Zenonas Griguola prisimena, jog nelaimių būta ir Šiauliuose prekybos centruose.
Tik atidarius prekybos centrą „Saulės miestas“ žuvo suvirintojas, įkritęs į šachtą. Kitas darbininkas su žirkliniu keltuvu nuriedėjo ant veikiančio eskalatoriaus. Tik per laimingą atsitiktinumą nebuvo aukų.
„Gyvenimas gali padiktuoti darbus veikiančiame objekte, – sako Z. Griguola. – Bet darbo vieta turi būti paruošta taip, kad niekam nekeltų pavojaus – atitvėrimai turi būti. „Saulės mieste“, kai ant eskalatoriaus nuriedėjo žirklinis keltuvas, statytojai įrengė bortelius, kad panašių atvejų nepasikartotų“.
Inspekcijos skyriaus vadovas pabrėžia, jog už statinį atsakingi yra ir projektuotojai, ir statytojai, ir naudotojai. Jis svarsto, jog Rygoje sąlygos nelaimei įvykti galėjo susidaryti pastatą apkraunant papildomomis apkrovomis.
„Kaip išvengti nelaimių? Nedaryti tokių darbų, vengti tokių apkrovų, kurios nebuvo apskaičiuotos ir projektuotos“, – sako Z. Griguola.
Statinius prižiūrėti reikia
Šiauliuose prieš penkiolika metų sugriuvo imtynių salė. Tada jos stogas neatlaikė sniego apkrovos. Aukų išvengta, nes tuo metu nevyko treniruotės.
Neseniai Didždvario gimnazijos pastato stogo viena sija įlūžo ir ėmė linkti aktų salės lubos. Šiuo atveju nupuvo šimtametė sija, kuri per rekonstrukciją nebuvo keista.
Evaldas Vaičeliūnas, Šiaulių miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas, pabrėžia pastatų naudotojų atsakomybę.
„Jeigu nuo pat pradžių visi darbai daromi gerai ir be klaidų – pastatas turi stovėti, – sako E. Vaičeliūnas. – Bet naudotojai turi vaikščioti ir žiūrėti, kokia yra pastato būklė. Normatyviniai dokumentai įpareigoja savo pastatą prižiūrėti, techinines apžiūras rengti nuolat ir planuoti lėšas pastato remontui.“
Nelaimių Šiauliuose dosjė
1998 metais įgriuvo imtynių salė – stogas neatlaikė sniego svorio.
2006 metų lapkritį prekybos centre „Saulės miestas“, kuris buvo baigiamas įrengti, žuvo be apsaugos priemonių buvęs darbininkas, nukritęs iš trečio aukšto.
Šiame prekybos centre ant eskalatoriaus, nesuvaldęs žirklinio keltuvo, iš maždaug aštuonių metrų aukščio nukrito apdailos darbus atliekančios brigados vadovas. Laimei, tuo momentu ant judančių laiptų žmonių nebuvo, nors incidento liudininkai teigė matę, jog prieš keletą minučių eskalatoriumi važinėjosi būrys vaikų.
2008 metų rugsėjį „Akropolio“ statybų aikštelėje įgriuvo keltuvas su darbininku. Kitą dieną aikštelėje krito sunkiasvorio krano keliama 17,5 tonos sverianti daugiau nei 22 metrų ilgio gelžbetoninė dengimo plokštė. Tik per atsitiktinumą nesužaloti žmonės. Įtarta, jog nelaimė įvyko dėl gaminio broko.
Dar kitą dieną buvo sužalotas statybininkas, nukritęs iš trijų metrų aukščio kartu su žirkliniu keltuvu. Nelaimė įvyko, nes keltuvas buvo naudojamas ne pagal paskirtį, o darbuotojas neapmokytas.
