Kiekvienais metais galima pastebėti vis dažnėjančią tradiciją kuo įspūdingiau pasipuošti ir tokiu būdu pritraukti daugiau lankytojų. Verslininkai konkuruoja tarpusavyje ir skiria dekoracijoms nemažą biudžeto dalį.
Gražiausiai pasipuošusios Vilniaus senamiesčio vietos
Itin daug pagyrų ir praeivių žvilgsnių susilaukia kelios vietos – žmonės prie jų sustoja nusifotografuoti, dalijasi socialiniuose tinkluose ir vieni kitiems rekomenduoja apsilankyti:
- Kepyklėlė ir kavinė „Ponių laimė“, kurią galima rasti adresu: Stiklių g. 14, Vilnius.
- Restoranas „Spritz Summer Garden“, kurį galima rasti adresu: Pilies g. 3, Vilnius.
- Kavinė „Augustas ir Barbora“, esanti adresu: Stiklių g. 7, Vilnius.
- Viešbutis „Narutis“, kurį galima rasti adresu: Pilies g. 24, Vilnius.
- Kavinė Čili pizza, esanti adresu: Didžioji g. 5, Vilnius.
- Stiklių gatvė, Vilnius.
- Restoranas „Lokys“, esantis adresu: Stiklių g. 8, Vilnius.
Miesto pasipuošimas rodo ekonomikos augimą
Tokį sostinės pasirengimą šventėms komentuoja ir ekonomistas Mindaugas Lapinskas, teigdamas, kad toks pasipuošimas rodo gerėjančias gyvenimo sąlygas ir ekonomikos augimą.
„Vartojimas auga, atlyginimai auga, vartotojų lūkesčiai dideli, dėl to verslininkai galvoja, kad žmonės turi atliekamų pinigų tam, kad galėtų ateiti pasidžiaugti ir galbūt kažką nusipirkti. Jeigu ekonomika būtų liūdnoje padėtyje, tai ko gero, mes tos puošybos nematytume“, – sako M. Lapinskas.
Pasak ekonomisto, tokia situacija Lietuvoje reikėtų džiaugtis, nes net tokia šalis, kaip Vokietija ar mūsų kaimynės – Latvija ir Estija, nelabai gali džiaugtis tokiu ekonomikos augimu, dėl to tokių puošmenų ten yra mažiau. „Ekonomikai augant ir gerėjant materialinei padėčiai, kartu atsiranda ir įvairiausių džiaugsmų – gyvenimo uogų“, – pabrėžia jis.
Tuo metu Lietuvoje daugelis verslininkų aktyviai renkasi investuoti į dekoracijas, atsižvelgdami į savo finansinę padėtį. Pasak ekonomisto, tokie sprendimai priklauso nuo įmonės pelningumo.
„Jeigu įmonės ekonominė situacija gera, didėja pelnas, jie supranta, kad jų klientai turi pinigų, todėl sprendžia puoštis ir netgi lenktyniauti su konkurentais. Tačiau jeigu padėtis nėra gera, puošybos yra pirmoji sritis, kurioje nusprendžiama taupyti“, – aiškina jis.
Visgi tokių situacijų pasitaiko vis rečiau, kaip galima pastebėti praėjus Vilniaus senamiesčiu – daugelis įmonių aktyviai dekoruoja savo fasadus, o tai, pasak verslininko, ir parodo, kad jų finansinė situacija yra gera.
Ekonomistas: „Jeigu nebūtų tradicijos pasiskųsti – eglės būtų dar prašmatnesnės“
Pasak ekonomisto, viešosios lėšos iš savivaldybių taip pat prisideda prie šventinės atmosferos kūrimo: „Savivaldybių biudžetai yra geri, jos turi pinigų trinkelėms dėti, troleibusams pirkti, todėl tikrai turi pinigų puošti ir bendrąsias erdves.“
Kasmet pastačius pagrindinę miesto eglę, viešoje erdvėje kyla diskusijos dėl jos kainos ir žmonių priekaištai dėl netikslingo pinigų leidimo.
Vis dėlto, ekonomistas ramina žmones ir sako, kad Kalėdų eglės ir miesto pasirengimo šventėms biudžetas yra tik lašas jūroje, palyginus su tuo, kokie dideli projektai yra vykdomi.
„Jeigu fizinis asmuo pasakytų, kad iš jo kišenės pastatė eglutę – čia atrodytų labai daug, tačiau viso rajono ar miesto mastu tai nėra dideli pinigai. Jeigu gerai tvarkėmės visus metus, ekonomika ir žmonų gerbūvis augo, galime ir pašvęsti kelias savaites“, – sako specialistas.
Maža to, ekonomistas pabrėžia ir kitą pusę – anot jo, jeigu žmonės mažiau skųstųsi dėl per aukštų eglių kainų, savivaldybių biudžetai galėtų leisti jas turėti dar prašmatnesnes. „Savivaldybių finansai yra neblogi ir politikams irgi smagu, kai žmonėms smagu, jie nori maudytis žmonių padėkose“, – nurodo M. Lapinskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
