Per daugelį metų, kaip buvo priimta, vystantis visuomenei, blanko religijos reikšmė. Tačiau dabar taip nėra ir naujo dešimtmečio pradžioje pats laikas politikams įvertinti religiją rimčiau.
Žmonių, pasiskelbusių, kad tiki, skaičius nuolat auga visame pasaulyje. Islamo pasaulyje tai akivaizdu. Norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad gimstamumo koeficientas Europoje yra labai mažas, o arabų padvigubės per artimiausius dešimtmečius, nes daugelyje musulmonų šalių Azijoje gyventojų skaičius nuolat auga.
Didžiausias religijos augimas yra Kinijoje. Iš tikrųjų, Kinijos religingumas yra vertas apmąstymo. Čia yra daugiau musulmonų negu Europoje, daugiau praktikuojančių protestantų negu Anglijoje, daugiau praktikuojančių katalikų negu Italijoje. Be to, remiantis paskutinėmis apžvalgomis, apytiksliai 100 milijonų kinų yra budistai. Ir žinoma, Kinijoje išplitęs giliai gerbiamas konfucionizmas, kuris yra labiau filosofija, nei religija.
Brazilijoje ir Meksikoje yra didžiulis evangelikų judėjimas. Jungtinėse Valstijose tikėjimas daugeliui yra viena pagrindinių gyvenimo sudedamųjų dalių. Net Europoje išpažįstančių Dievą skaičiai išlieka dideli. Ir, žinoma, pasaulyje yra šimtai milijonų induistų, taip pat gana solidūs sikhizmo ir judaizmo pasekėjų skaičiai.
Tikintieji daro daug gerų darbų. Apytiksliai 40% sveikatos priežiūros paslaugų Afrikoje tiekia tikėjimu pagrįstos organizacijos. Musulmonų, induistų ir žydų organizacijos aktyviai kovoja su skurdu ir ligomis visame pasaulyje. Bet kokioje išsivysčiusioje šalyje jūs rastumėte tikėjimu besiremiančių nesavanaudiškų organizacijų atstovų, kurie padeda neįgaliesiems, mirštantiems, skurstantiems ir socialiai nuskriaustiems žmonėms. Daugeliui religijų nesvetima meilė kaimynui ir žmogaus lygybė prieš Dievą.
Deja, užuojauta nėra vienintelis religijoje motyvuojantis žmones dalykas. Tai gali taip pat skatinti ekstremizmą, net terorizmą. Tikėjimas tampa tapatumo ženklu prieš tuos, kas netiki tomis pačiomis vertybėmis, tai tarsi dvasinis nacionalizmas, vertinantis nesantaiką, kai tie, kas nepriklauso tavo religijai, tampa tavo priešais.
Iš dalies taip buvo visada. Pasikeitė tik globalizacijos spaudimas, kuris ragina pasaulio žmones suartėti, technologijos palengvina gyvenimą ir sumažina pasaulį. Prieš 50 metų augę vaikai retai galėjo atsidurti skirtingų kultūrų ar tikėjimų aplinkoje. Šiandien, kai aš stoviu su savo dešimtmečiu sūnumi žaidimų aikštelėje ir žiūriu į jo draugus gimtadienio vakarėlyje, aš matau nesuskaitomą kiekį skirtingų kalbų, tikėjimų ir spalvų.
Asmeniškai, aš džiaugiuosi tuo. Bet toks pasaulis reikalauja, kad abipusė pagarba pakeistų abipusį nepasitikėjimą. Toks pasaulis apverčia tradicijas ir senamadiškam mąstymui meta iššūkį, skatindamas mus apsikabinti tą pasaulį. Arba ne.
Atsiranda trintis: kažkam ši jėga sukelia baimę. Tai gąsdina giliai konservatyvias visuomenes. Ir tuos, kuriems religija yra reikšminga, globalizacija veda prie agresyvaus sekuliarizmo ar hedonizmo, kuris daug ką suvaržo.
Mes turime suprasti, kad tikėjimo pasaulis sąveikauja su intriguojančiu globalizacijos procesu. Kol kas mes mažai politinio laiko ir energijos skiriame darbui šiuo klausimu.
Dauguma konfliktų šiuolaikiniame pasaulyje susiję su religija. Ekstremizmas, pagrįstas Islamo iškrypimu, nė kiek nemažėja. Jis ir nemažės, kol nebus pradėtas sąžiningas saugumo priemonių taikymas.
Šis ekstremizmas lėtai, bet užtikrintai sukuria atsakomąją reakciją, kurią matome po islamofobiškų partijų rinkiminių laimėjimų Europoje ir Europos lyderių tvirtinimų, kad „daugiakultūriškumo“ idėja žlugo.
Žinoma, visais laikais religija buvo dažna politinių konfliktų priežastimi. Ir tai nereiškia, kad religija turi būti nuvertinta. Priešingai, ji reikalauja ypatingo dėmesio. Aš matau tai labai aiškiai, leisdamas daug laiko Jeruzalėje, kurioje tiek rytuose, tiek vakaruose, yra stiprus religingumo padidėjimas.
Aš įkūriau savo Tikėjimo Fondą, kad galėčiau gauti didesnį supratimą apie skirtingas religijas. Mano supratimas yra labai paprastas. Ginantys ekstremizmą vardan religijos yra aktyvūs, gerai aprūpinti ir gerai susitvarko su šiuolaikinėmis komunikacijomis ir technologijomis. Mūsų paskaičiavimais, milijardai dolerių išleidžiama šios religijos plėtojimui.
Mano Fonde yra universitetinė programa (dabar ji yra taikoma devyniose šalyse), skirta religijos vaidmens pasaulyje analizei. Mes turime ir kitą programą penkiolikoje šalių, apjungiančią viso pasaulio studentus, kurie aptaria tikėjimą ir paaiškina, ką jis jiems reiškia.
Galiausiai religijų lyderiai turi prisiimti naują atsakomybę: tvirtai ir ryžtingai skatinti gerbti kitus tikėjimus. Agresyvūs sekuliaristai ir ekstremistai sąveikauja tarpusavyje. Kartu jie daro iššūkį žmonijos tikėjimui. Mes turime parodyti teisingo tikėjimo ir meilės jėgą, kitaip religija pavirs mūšio lauku, kuriame ekstremistai užgrobs visas tikėjimo bendruomenes.
Tai būtų tikra tragedija. Globalizacijos eroje tik tikėjimas atstovauja progresui ir išminčiai. Religija dar nemiršta ir neturėtų mirti. Pasauliui reikia tikėjimo.
Tonis Blairas – buvęs Didžiosios Britanijos premjeras.
