Taip jis kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) inicijavus parlamentinį tyrimą dėl politikės ryšių su Rusija ir aplinkybių, kodėl ji šią kadenciją negavo leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
„Aš vertinu visa tai kaip tam tikrą konservatorių politikavimą“, – BNS trečiadienį sakė V. Tomaševskis.
„Čia politinė kova, naujos koalicijos formavimas, kadangi nėra kažkokių rimtų argumentų (...) tada keliami jau tokie seni klausimai“, – teigė jis.
Aštuonių parlamentarų frakciją turinti Lenkų rinkimų akcija liepą sutarė dėl valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei „Tvarka ir teisingumu“.
I. Rozova yra Lenkų rinkimų akcijos frakcijos Seime narė, tačiau priklauso partijai „Rusų aljansas“.
Pasak V. Tomaševskio, didžiausią opozicinę frakciją turintys konservatoriai siekia būti politiškai aktyvūs, kad galėtų grįžti į valdžią.
„Jiems skaudu, jie mėgsta būti valdžioje, nors nieko realaus nepadarė savo valdymo metais, tik nuskurdino mūsų žmones“, – sakė politikas.
Jo teigimu, konservatoriai taip pat siekia nuslėpti savo narių korupcinius ryšius, kai neišnagrinėti liko koncerno „MG Baltic“ santykiai su politikais, tarp jų – ir kai kuriais konservatoriais.
„Jiems norisi nukreipti dėmesį, atidaryti kažkokią naują temą“, – kalbėjo V. Tomaševskis.
Seimo Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė trečiadienį žurnalistams sakė, kad frakcijai nebuvo žinoma Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija apie I. Rozovą.
„Neturime jokios medžiagos dar iš komiteto, negaliu nieko komentuoti – čia tikrai (Seimo – BNS) vadovybės klausimas. Ji neužėmė jokių pareigų, dirbo ir komisijoje ir komitete eiline nare“, – teigė ji.
Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas trečiadienį pranešė, kad inicijuojamo parlamentinio tyrimo metu bus aiškinamasi, ar I. Rozovai gali būti pradėtas apkaltos procesas, kai ji prieš pusantrų metų žvalgybos pareigūnams neatskleidė bendraujanti su Rusijos diplomatais ir dėl to negavo leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
D. Gaižauskas taip pat teigė, kad planuojama aiškintis, ar apkaltos neverti ir kiti Seimo NSGK nariai, seniai žinoję apie nuslėptus ryšius, bet nesiėmę aktyvių veiksmų užkardyti grėsmių nacionaliniam saugumui.
V. Tomaševskis stebėjosi, kodėl klausimas dėl I. Rozovos iškeltas tik dabar.
„Jis buvo žinomas (Vytautui) Bakui ir visiems. (...) Galbūt nebuvo tam tikro užsakymo, galbūt nebuvo noro nukreipti dėmesį nuo kitų klausimų“, – kalbėjo Lenkų rinkimų akcijos lyderis.
Su I. Rozova BNS trečiadienį susisiekti nepavyko.
Duomenys apie politikės ryšius paaiškėjo Seimo NSGK pradėjus aiškintis I. Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Gruzijoje šių metų birželį aplinkybes.
