Prezidentas Valdas Adamkus paskutiniu metiniu pranešimu turėjo gerą progą parodyti ryžtingą poziciją, tačiau pasirinko nekonfliktišką stilių ir mandagų toną dabartinės ir buvusios Vyriausybės atžvilgiu, mano Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Tomas Janeliūnas.
BNS komentuodamas antradienį Seime perskaitytą V.Adamkaus metinį pranešimą jis sakė, jog prezidentas galėjo nebijoti populiarumo svyravimų ir ryžtingiau atskleisti pozicijas, kurių negalėdavo sau leisti kadencijos pradžioje ar viduryje.
"Mano manymu, būtų keista, jei pranešimas būtų skirtas tik sukelti konfliktą. Aš nemanau, kad tai turėtų būti tikslu. Prezidento turbūt viena iš stiprybių yra, kad jis sugeba balansuoti ir palaikyti autoritetą be didesnių konfliktų, kurių epicentre galėtų būti. Kita vertus toks pranešimas, koks yra, mažai turi įtakos politikos pokyčiams. Jis yra įvertinančio, apžvalginio pobūdžio, kuris nesuteikia paskatų nei keisti dabartinę politiką, nei visuomenei ryžtingiau jaustis reikalaujant pokyčių. Pranešimas panašus į daugelį kitų V.Adamkaus metinių pranešimų", - kalbėjo T.Janeliūnas.
Politologas teigė daug lūkesčių kėlusiame pranešime pasigedęs išskirtinių akcentų, galinčių apibendrinti visą prezidento kadenciją ir nurodyti ryškesnių uždavinių būsimam šalies vadovui.
"Pranešimas sukūrė gana abstraktų įspūdį, daug problemų buvo paminėta, dėl to turbūt trūko ir laiko, ir dėmesio atskiroms detalėms", - sakė T.Janeliūnas.
Jo nuomone, pranešime buvo mažai dabartinės ir pastarųjų metų Vyriausybių konkrečių sprendimų įvertinimų, nors ir buvo kritinių užuominų, jog Seimas turėjo prisiimti atsakomybę ir anksčiau pakeisti valdžią, kad būtų pasirengta sprendimams susijusiems su krize.
"Vis dėl to aiškių nuorodų į savo paties iniciatyvą ar pozicijas, manau, galėjo būti daugiau. Vis dėlto prezidentas turi gana aiškų svorį siūlyti tiek Vyriausybėms keistis, tiek demonstruoti pasiryžimą siekti pirmalaikių Seimo rinkimų. Šiuo atveju daugiau buvo apeliuojama į praėjusio Seimo ir Vyriausybės praleistas galimybes", - sakė politikos ekspertas.
T.Janeliūno teigimu, susidarė įspūdis, kad metiniame pranešime buvo stengiamasi pateisinti ir išlaikyti tendencijas ir sprendimus, kuriuos V.Adamkus buvo kėlęs jau ankstesniais metais, tačiau lyginant su ankstesniais pranešimais buvo mažiau ateities gairių būsimos valdžios atstovams.
"Didesnė dalis pranešimo kaip visada buvo skiriama pademonstruoti tam tikrą apgailestavimą dėl neįvykdytų reformų, padarytų klaidų, moralinių vertybių trūkumo. Apgailestavimas kaip bendras tonas pranešime vyrauja ir, mano nuomone, paskutinis pranešimas galėjo būti žymiai labiau akcentuotas ir skirtas dinamiškesiems sprendimams siūlyti, galbūt pageidavimams ir palinkėjimams, ko prezidentas tikėtųsi iš būsimo šalies vadovo", - dėstė politologas.
Jo nuomone nestebina ir tai, kad pranešime buvo pastebimas kontrastas, kaip prezidentas kalbėjo apie vidaus ir užsienio politiką.
"Jei vidaus politika labiau priklauso nuo Vyriausybės, tai užsienio politikoje prezidento atsakomybė yra žymiai didesnė. Kalbėjime apie užsienio politiką jautėsi pateisinimo, palaikymo akcentas. Tačiau trūko kritiško požiūrio, ką galbūt buvo galima padaryti kitaip. Šiuo požiūriu prezidento pranešime trūko nuorodų, kaip užsienio politika galėtų vystytis dinamiškoje dabartinėje tarptautinėje aplinkoje, buvo jaučiamas inertiškumas", - kalbėjo T.Janeliūnas.
