Apie tai, ar JAV yra pasiruošusi ginti Baltijos šalis ir kaip veiktų 5-ojo NATO straipsnio aktyvavimas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“.
Profesorius teigia, kad jei Donaldas Trumpas taptų Amerikos prezidentu, Europai dėl karinės pagalbos iš JAV derėtų sunerimti. Mat tokia apsauga Europos šalyse veikiausiai būtų sumažinta.
„Jau 2020 m. Donaldas Trumpas buvo parašęs įsakymą maždaug trečdalį karių iš Vokietijos perkelti. <…> Tik Bidenui tapus prezidentu buvo sustabdytas šitas sprendimas. Bet tikrai visai tikėtina, kad Trumpo, kaip naujojo prezidento, vienas iš sprenimdų būtų mažinti amerikiečių pajėgas Europoje. Tiesiog sakydamas, kad ne amerikiečiai, o Europa turėtų rūpintis savo saugumu vis labiau“, – sako pašnekovas.
Jeneliūnas tikina, kad D. Trumpas yra politikas, kuris gąsdina ne tik žodžiais ir veiksmais, tad karių išvedimo variantas iš Europos, o pirmiausia, iš Vokietijos, yra absoliučiai realus. Toks pokytis turėtų didžiulę įtaką ir Lietuvai.
Šiandien, pasak laidos svečio, Rusija bijo tik Amerikos karių. Vokiečių ar prancūzų karinės pajėgos baimės Putinui nekelia. Tad jų išvedimas iš Europos Putinui galėtų sukelti pagundų.
„Tai, kas labiausiai atgraso rusus nuo galimo puolimo prieš NATO šalis, yra būtent amerikiečių kariai Europoje. Jeigu amerikiečių karių Europoje liks mažiau, pagunda išbandyti NATO stabilumą ir solidarumą Kremliui išaugs labai stipriai“, – tvirtina profesorius.
Gali pasikartoti Ukrainos scenarijus
Profesorius sutinka, kad Lietuva, lyginant su Vakarais, yra tik maža, dar visai neseniai pradėjusi savo nepriklausomybės kelią, valstybė. Tad mums gali pasikartoti Ukrainos scenarijos, kai karo atveju, gintis Lietuvai padėti norėtų tik nedidelė dalis šalių.
„Mes turėtume įsivaizduoti, kad tik nuo mūsų pasipriešinimo galimybių priklausys, ar mes atgrasysime Rusiją, parodysime, kad tai nebus greitas ir lengvas pasivaikščiojimas, kad tikrai kažkokiais mažais kaštais negalėtų okupuoti mūsų šalių. Tai visam tam reikia būti pasiruošusiems. Aišku, NATO egzistuoja, NATO 5-asis straipsnis kol kas nėra panaikintas, ir aišku, kad mes tikėsimės paramos iš Vakarų šalių. Bet ta parama gali būti labai įvairi.
Ji gali taip pat reikšti, kad mes galime gauti kažkokias karines priemones, mes galime gauti ginklus, kurių neužsakėme, arba, sakykim, nesumokėjome už juos iš anskto. Mes galime gauti kažkokios humanitarinės paramos, bet tai nereiškia, kad tikrai nuo pirmos minutės pas mus ateis kariauti vakarų Europos kariai ir priešinsis rusams“, – pasakoja Tomas Jeneliūnas.
Viskas priklausys nuo politinių sprendimų
Baltijos šalims riekia suprasti, kad 5-asis NATO straipsnis yra tik politinis įsipareigojimas ir visi jo panaudojimo būdai priklausytų tik nuo aukščiausiųjų politinių jėgų. Ir tai nebūtinai reikštų absoliučią karinę pagalbą.
„Čia ne veltui kilo šioks toks šurmulys metų pradžioje, kai Benas Hodgesas aiškino, jog penktas straipsnis automatiškai neįsijungia, jums gali tekti patieks kovoti bent kokias 2 savaites, kol ateis pajėgos kokios nors. Tai iš tikrųjų 5-asis straipsnis yra politinis įsipareigojimas ginti tas šalis, kurios priklauso NATO. Net jeigu, tarkim, NATO taryba priimtų sprendimą aktyvuoti 5-ąjį straipsnį, visgi nuo politinių sprendimų Vašingtone, Berlyne, Paryžiuje priklausys, ar bus siunčiami kariai kovoti į tas teritorijas, kuriose vyksta karas.
Politiniai sprendimai gali būti įvairūs. Jie gali pasakyti, kad taip, mes prisidėsime remiamės penktuoju straipsniu, mes prisidėsime prie gynybos, bet prisidėsime prie gynybos, pavyzdžiui, tik siunčiant artilerijos sviedinius. <…> Politiniai sprendimai bus ta sąlyga, nuo kurios priklausys, ar mes matysime NATO karius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“, – kalba pašnekovas.
Organizacijos negyvuoja amžinai
Tad Rusijai užpuolus Baltijos šalis, Vakarai turėtų rinktis iš dviejų galimybių: laikytis penktojo straipsnio įsipareigojimų ir kare pilnu pajėgumu padėti kariaujančioms valstybėms arba ieškoti kompromisų bei dplomatinių sprendimų, rūpinantis savo gerove, tiesiogiai neįsitraukiant į karą.
„Nė viena politinė politinė organizacija negyvuoja amžiai, nė viena politinė sutartis negyvuoja amžinai. Kažkada gali ateiti tas momentas, kai mes suprasime, kad ir NATO 5-asis straipsni negalioja amžinai. Niekada jis pilna apimtimi, tiesą sakant, ir nebuvo panaudotas“, – aiškina profesorius Jeneliūnas.
Tad kadangi NATO dar iki šiol neteko leistis į kovą su rimtu priešininku, 5-asis straipsnis nėra išbandytas, ir Baltijos šalims belieka pasitikėti ir tikėti Vakarais.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
.jpg)
