Antradienį Seimas pradėjo svarstyti prezidento dekretą, kuriuo prašoma pritarti Žimanto Pacevičiaus skyrimui Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriumi. Ar svarbus Lietuvai šis skyrimas?
Kiek daugiau nei prieš dešimtmetį buvo įsteigta Vidaus reikalų ministerijai pavaldi tarnyba, kuriai pavesta kovoti su korupcija, nusikaltimais valstybės tarnybai bei organizuotu nusikalstamumu. Prieš penketą metų Seimas STT iš esmės pertvarkė - atskyrė ją nuo Vyriausybės pavaldumo ir įsteigė kaip respublikos prezidentui ir Seimui atskaitingą, statutiniais pagrindais veikiančią valstybės teisėsaugos įstaigą, kuri atskleidžia ir tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengia ir įgyvendina korupcijos prevencijos priemones.
2000 metų birželį naujosios tarnybos direktoriumi tapo Valentinas Junokas. Tai STT pakilimo metai. Taip pat ir dėl gerų finansinių galimybių šioje tarnyboje susibūrė patyrusių teisėsaugininkų komanda. 2000-2001 metais STT baigė daugiausia iki šiol ikiteisminių tyrimų ir vadovaujant prokurorams bylas vieną po kitos perdavė pirmos instancijos teismams.
2000 metų gruodį STT Tardymo skyriaus viršininkas Antanas Klimavičius buvo paskirtas generaliniu prokuroru. 2003 metų lapkritį įsteigta STT Vilniaus apygardos valdyba, kurios vadovu paskiriamas jaunas, bet jau Vyčio kryžiumi už narsumą kovojant su "Vilniaus brigada" apdovanotas Vaidas Skirmantas. Čia ir prasidėjo Vilniaus miestą užvaldžiusios korumpuotos politikų ir verslininkų grupės bėdos. Jau po kelių mėnesių pasirodė rezultatai: pradėti ikiteisminiai tyrimai (kiek anksčiau surinktos operatyvinės medžiagos pagrindu) dėl Vilniaus miesto mero rinkimų, truputį vėliau - ir dėl "Rubicon group" nederamos įtakos įstatymų leidybai Seime.
Krata šioje bendrovėje, o vėliau poėmiai politinių partijų būstinėse parodė tikrąjį korupcijos subjaurotą mūsų demokratijos veidą. Politiniam elitui, o pirmiausia STT tyrinėjamam naujai išrinkto prezidento V.Adamkaus tuo metu pagrindiniam politiniam sąjungininkui A.Zuokui to buvo per daug. Tokia STT tapo pavojinga - V.Junokas, pjudomas žiniasklaidos, buvo priverstas pasitraukti. Netrukus išstumtas ir A.Klimavičius. Įstrigo kolegos žurnalisto ir signataro Benedikto Rupeikos tikslus STT direktoriaus pasitraukimo priežasties įvardijimas: V.Junokas įstatymus suprato taip, kaip jie parašyti, o ne taip, kaip juos reikia suprasti.
Naujasis STT direktorius P.Malakauskas iškart suprato, ko iš jo tikimasi - daug tuščių kalbų ir jokių rimtų tyrimų. STT prie P.Malakausko oficialiai jau beveik ir nebuvo laikoma ikiteisminio tyrimo įstaiga. Lyg ir natūralu, kad tokią jo politiką palaikė valdantieji, bet nenatūralu, kad P.Malakauską rėmė (ir remia) Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius.
Diplomatai gūžčiodavo pečiais, beveik kiekvieną rytą P.Malakauską matydami Albino Januškos kabinete Užsienio reikalų ministerijoje. Be reikalo. Tarsi prityręs žvalgybininkas P.Malakauskas žinojo tikrąjį galios centrą ir savo patronus. Kol Lietuvoje buvo verčiami visi užkardai korupcijai plisti, Latvijoje teisėsaugininkai draskė prorusiškąjį Ventspilio mero klaną, baigiantį užvaldyti jų šalį. O Vilniuje P.Malakauskas nepastebėjo, kaip jo rytinių pokalbių partneris A.Januška su prorusiškais oligarchais ir jo interesams tarnaujančiu Valstybės saugumo departamentu, neturėdami jokių įgaliojimų, tvarkė įvairiausius ekonominius ir politinius šalies procesus. To įrodymus, esančius VSD, dabar P.Malakauskas, kaip šio departamento vadovas, įnirtingai slepia, tvirtina norįs įsitikinti, ar perdavęs Seimui VSD analitines medžiagas nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Ar VSD vadovas subtiliai tyčiojasi, ar mūsų valstybėje jau atvirai viskas aukštyn kojom?
STT direktorius nepastebėjo korupcinių ryšių teisminėje valdžioje, kuri išsiplėtė iki tokio lygmens, kad korupcijos tinkluose dalyvauja ne tik patys teisėjai, įtakingos advokatų ir verslo grupės, bet ir aukšti teisėsaugos vadovai. Pareigūnai juokauja, kad Vyriausiajame administraciniame teisme (ir apskritai administraciniuose teismuose) bei Apeliaciniame teisme STT galėtų jau steigi ir savo padalinius. Teisėjų klanai turi tvirtą politinį užnugarį, pirmiausia prezidentūroje. Kai kurių svarbių teismų pirmininkus pasiekia informacija apie prieš juos vykdomus operatyvinius tyrimus. Vis labiau baiminamasi, kad informacija nuteka iš pačios STT.
Tad jei Ž.Pacevičius taps naujuoju STT direktoriumi, jo laukia labai atsakingas žingsnis - į dabartines savo pareigas, t.y. STT direktoriaus pirmojo pavaduotojo, kuruojančio operatyvinę veiklą, postą skirti tokį pareigūną, kuris, pageidautina, nebūtų susaistytas papildomomis priklausomybėmis. Tyrimų slaptumą smarkiai mažina ir tai, kad telefono pokalbių kontrolės centrinis operatorius yra Valstybės saugumo departamentas.
Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis ir teisingumo ministras (drauge ir generalinis prokuroras) Zbigniewas Žiobro kartu su specialiai įsteigtu Centriniu antikorupcijos biuru inicijavo tyrimus pačiuose aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose. Tuo metu Lietuvoje į politinių partijų juodąsias kasas netrukdomai plaukia procentai nuo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ar viešųjų pirkimų, ypač statybų, kyšininkaujama įvairiausiu lygiu, pavieniai teisėsaugos pareigūnai ir jų grupės dirba konkrečioms verslo grupėms. J.Kaczynskis kalba apie Lenkiją užvaldžiusį klaną (uklad), o mūsų šalyje tokia informacija praleidžiama negirdomis.
Kol Lietuvoje nėra politinės valios pradėti rimtą antikorupcinį valymą, vilčių teikia tai, kad kandidatas į STT direktorius Ž.Pacevičius yra prityręs teisėsaugininkas. O tyrimų yra išsiilgusi ne tik visuomenė, bet ir pati STT.
