Judrėniškė Rima rodo, kas liko po nakties: sunki būda išjudinta iš vietos, sniege guli grandinė ir antkaklis, o paties šunelio – nėra.
„Mano būda įprastai stovėjo čia, ir aš kai atėjau, įsivaizduokit dabar, kiek skersai ta būda patempta. Va pažiūrėkit, „lenciūgas“ labai stipriai užtvirtintas, ir specialiai nupirkau labai tvirtą apykaklę, kad netyčia mano šunelis nepasileistų“, – pasakojo kaimelio gyventoja.
Kad naktį kieme vyko kažkokia egzekucija, Rimai papasakojo kaimynė, girdėjusi lojančius šunis. Ir besikalbant su kaimynais aiškėja, kad judrėniškių sodybose naktimis šeimininkauja, o vėliau puotauja vilkai.
Rima graudinasi pagalvojusi, ką turėjo ištverti vidutinio dydžio kiemsargiukas, kol vilkai jį išplėšė iš grandinės. Taip pat nutiko ir jos pusseserės sodyboje, pačiame Judrėnų centre. Žmonės po nakties rado tik nutrauktą grandinę ir pėdsakus.
„Jie atsekė iki vietos, rado ir „lenciūgo“ tą nutrauktą galą, ir kraujų, ir šuniuko likučius, ir vilkų pėdas į mišką“, – kalbėjo moteris.
Vilkų pėdsakais atsekę judrėniškiai išvydo kraupų vaizdą. Apleistoje daržinėje, ant šieno tebematyti kraupios egzekucijos pėdsakai – kraujo dėmės.
Tačiau nuo išbadėjusių vilkų keturkojų neapsaugo net voljerai.
„Pas brolį buvo du šunys voljere ir kieme, įšoko vilkas, kol jis pasigavo, apsižvalgė, kur ką pagauti, kad išbaidyti tą vilką, bet jis nespėjo dorai nė atbėgti, jau tas vilkas sakė akyse ore ir į mišką nubėgo – savo akimis matė prie šunų į voljerą įšokusį vilką“, – pridūrė šuns netekusi Rima.
Kitoje gatvėje gyvenanti Virginija po nakties nerado ir savo prie būdos buvusio kiemsargio.
„Sūnui sakiau atkasti taką, atbėgęs sako, mamyte, nebėr šunies. Aš sakau, gal pabėgo. Bet išeinu, šuniukas temptas ten toliau, pievose, klanas kraujo ir paskui atradom pavadėlį, sudraskytą į dvi dalis, dar toliau nuėjo, jau šuo visai sudraskytas, nutemptas ir išėstas“, – tikino judrėniškė Virginija.
Į mišką vedė didelės pėdos, o priešais gyvenanti kaimynė pilkį išvydo savo kieme.
„Pas kaimynus, sakė, vilkas buvo, prie tvarto ėjo, matė, pamatė, kaip tik šiandien kaimynei skambinau, taip, sako, gerai, kad neturiu šuniuko, gal būtų irgi sudraskę“, – pasakojo moteris.
Judrėnuose per kelias savaites šitaip dingo jau 5 šunys. Moteris, visą gyvenimą čia pragyvenusi, sako tokių išbadėjusių vilkų neregėjusi. Kadangi gyvuliai per žiemą tvartuose, nebėra, ko pjauti, tad vilkai atsėlina į sodybas.
Žmonės nebežino, nei kaip saugoti keturkojus, nei kaip saugosis patys. Vieni žada tverti voljerus su stogais, kad vilkai neįšoktų, kiti sako, kad bus baisu sutemus ir iš darbo pareiti. Rima rudenį šitaip neteko ir telyčaitės – ir tąkart gyvulys papjautas prie pat sodybos.
Miškų apsuptyje esantys Judrėnai jau keletą metų kenčia nuo vilkų atakų, prieš trejus metus į ūkininko valdas įsisukę vilkai išpjovė 40 avių. Gyventojai sako, kad vilkų populiacija yra gerokai padidėjusi, tačiau pernai Klaipėdos rajone nesumedžiotas nė vienas vilkas. Šį sezoną visoje šalyje leista sumedžioti 110 vilkų.
