Šis įrašas atsidūrė socialiniame tinkle „Instagram“, advokato padėjėjos paskyroje. Jos tapatybė redakcijai yra žinoma.
„Tokios tos advokatų atostogos – darbas su vaizdu į jūrą“, – rašoma „Instagram“ įraše, kuris jau yra ištrintas, o teisininkės anketa tapo privačia. Tačiau naujienų portalas tv3.lt šį įrašą išsisaugojo.
Šalia teksto matomas nešiojamas kompiuteris, o kompiuterio ekrane – neaiškios bylos duomenys. Nors nuotraukos kokybė yra labai prasta, naujienų portalo žurnalistams pavyko įžiūrėti bylos dalyvių vardus ir pavardes bei tai, jog viena moteris yra kaltinama motinos pareigų nevykdymu.
Tad netrukus kilo dilema – ar toks duomenų paviešinimas gali būti laikomas asmeninių duomenų nutekinimu, užtraukiančiu teisinę atsakomybę?
Advokato padėjėja problemos nemato
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su minėta advokatės padėjėja. Ji kelis kartus kartojo, jog nuotraukose nieko neįmanoma įžiūrėti.
„Ar jūs bandėte prisizoominti ir ką jūs įskaitote?“, – klausė ji
„Mano duomenys irgi buvo nutekinti“, – pridūrė ji.
Galiausiai teisininkė teigė, jog skandalo nemato.
„Ten nėra iš ko daryti skandalo, tikrai taip“, – teigė teisininkė.
Advokatūra – gali grėsti civilinė byla
Lietuvos advokatūros atstovė Ieva Paliliūnienė teigia, jog advokatai kaip ir visi kiti asmenys, už savo neteisėtus veiksmus atsako priklausomai nuo pažeidimo rūšies. Šiuo atveju, asmenys kurių duomenys buvo nutekinti, į teismą galėtų kreiptis civiline tvarka.
„Kaip ir minėta, atsakomybę už privačių asmenų duomenys netinkamą saugojimą taiko asmenys, kurių duomenys buvo netinkamai paviešinti civiline tvarka per teismą, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija savo iniciatyva arba pagal nukentėjusiųjų pareiškimą“, – komentavo Lietuvos advokatūros atstovė.
O ar šiuo atveju buvo pažeista profesinė etika? Lietuvos advokatūros atstovė laikosi pozicijos, jog šiuo atveju nuotraukos kokybė buvo prasta, tad sunku pasakyti, kokie gi duomenys galėjo būti atskleisti.
„Lietuvos advokatūra taiko atsakomybę tik dėl profesinės veiklos ir etikos. Drausminės nuobaudų rūšys priklauso nuo nustatyto pažeidimo sunkumo ir taiko pastabą, papeikimą, viešai skelbiamą papeikimą, pripažįsta negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu/advokato padėjėju.
Jūsų minimu atveju yra sunku pasakyti, kokie tiksliai duomenys buvo atskleisti, nes iš pridėtos foto dėl blogos fotonuotraukos kokybės neįmanoma nustatyti ar buvo, ar nebuvo paviešinti asmens duomenys ir kokie duomenys buvo paskelbti, tačiau jei būtų gautas oficialus nukentėjusio asmens skundas dėl nutekintų duomenų, tyrimas būtų pradedamas ir visos aplinkybės dėl atsakomybės taikymo būtų įvertintos“, – teigė I. Paliliūnienė.
Todėl šį įvykį advokatūra vertina kaip pamoką ateičiai.
„Pastarąjį įvykį, pirmiausia vertiname kaip pamoką, kad reikia labai atidžiai įvertinti, ką kiekvienas mes keliame į socialinius tinklus ir kokios gali kilti dėl to pasekmės“, – pabrėžė Lietuvos advokatūros atstovė.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija – gali būti laikoma BDAR pažeidimu
Šį įvykį pakomentavo ir valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Anot įstaigos specialistės Angelės Aliukonytės, šis duomenų paviešinimo atvejis galėtų būti laikomas Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimu.
„Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) asmens duomenys gali būti tvarkomi tik turint teisėtą tikslą ir BDAR įtvirtintą teisinį pagrindą, o tvarkomi asmens duomenys turi būti būtini teisėtam tikslui pasiekti. Šios taisyklės galioja ir asmens duomenų paskelbimui internete.
Taigi, advokato padėjėjos veiksmai, neturint teisėto tikslo ir teisinio pagrindo socialiniame tinkle paskelbiant nuotraukas, jei jose matomi klientų asmens duomenys, gali būti laikomi BDAR nustatytų asmens duomenų tvarkymo taisyklių pažeidimu.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija dėl BDAR pažeidimų gali imtis įvairių taisomųjų veiksmų, pavyzdžiui, įspėti, pareikšti papeikimą, teikti nurodymus, apriboti arba uždrausti duomenų tvarkymą, skirti administracinę baudą, kuri gali siekti iki 20 milijonų eurų arba 4 % įmonės metinės pasaulinės apyvartos. Kokių taisomųjų veiksmų imtis sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tokias aplinkybes, kaip pažeidimo pobūdis, sunkumas ir kita“, – komentavo A. Aliukonytė.
