Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pirmininkas Jacques‘as Rogge‘as ; pirmadienį paragino Kiniją taikiai išspręsti neramumų Tibete klausimą ir pasmerkė smurto naudojimą kaip dalyką, nesuderinamą su olimpinėmis žaidynėmis.
Taip jis padidino spaudimą Kinijos komunistinei valdžiai prieš rugpjūtį įvyksiančią Pekino olimpiadą.
J.Rogge‘as Pekine kalbėjo po sekmadienio protestų Londone, kurio gatvėmis buvo nešama olimpinė ugnis. Pirmadienį naujos demonstracijos planuojamos Paryžiuje, iš kurio olimpinis deglas keliaus į Ameriką.
„Tarptautinis olimpinis komitetas išreiškė savo rimtą susirūpinimą ir paragino sparčiai, taikiai išspręsti Tibeto (klausimą)“, - Pekine prasidėjus tris dienas truksiančiam Nacionalinio olimpinio komiteto vadovų susitikimui sakė J.Rogge‘as.
„Smurtas, kad ir dėl kokios priežasties, yra nesuderinamas su (olimpinio) deglo nešimo ar olimpinių žaidynių vertybėmis“, - pridūrė jis.
Tarptautinė bendrija kritikavo Pekino veiksmus slopinant kovo 10 dieną prasidėjusius protestus Tibete, kurie vėliau išplito ir į kitus Kinijos regionus, kur gyvena daug tibetiečių.
Tremtyje gyvenantys Tibeto lyderiai sako, kad per neramumus, kuriuos, pasak tibetiečių, išprovokavo beveik 60 metų trunkančios kinų represijos, žuvo daugiau kaip 150 žmonių.
Tuo tarpu Kinija tvirtina, kad dėl jos saugumo pajėgų veiksmų slopinant protestus nežuvo niekas ir kad tibetiečių „riaušininkai“ nužudė 20 žmonių.
Įvertinti tikrąją padėtį itin sunku, nes Kinija užsienio žurnalistams neleidžia vykti į Tibetą ir kitus regionus, kuriuose buvo kilę neramumai, o per valstybinę žiniasklaidą platina tik savąją įvykių versiją.
Naujausias didelis protestas, apie kurį buvo pranešta, ketvirtadienį įvyko pietvakarinėje Sičuano provincijoje. Jo metu, kaip pranešė Tibeto aktyvistų organizacijos, kinų saugumo pajėgos nušovė aštuonis protestuotojus.
Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ skelbė, kad policija paleido „įspėjamuosius šūvius“, bet žmonių žūties nepripažino ir nurodė, kad protestuotojai sužeidė vieną vietos pareigūną.
Pirmadienį savo kalboje J.Rogge‘as pripažino, kad deglo nešimo metu vyko protestai ir kad Tibeto krizė temdo olimpiados laukimą.
„Į deglo nešimą buvo nusitaikyta, - sakė jis. - Mes visi labai susirūpinę dėl „dabartinės tarptautinės situacijos. Įvykiai Tibete sukėlė protestų bangą tarp vyriausybių, žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų“.
Londone sekmadienį nešant olimpinį deglą policija ėmėsi sustiprintų saugumo priemonių, tačiau demonstrantai ne kartą prasiveržė pro saugumo užtvaras. Buvo areštuoti 37 asmenys, bandę sutrukdyti nešti olimpinę ugnį.
Už žiniasklaidos laisves kovojanti organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF), kuri praėjusį mėnesį sutrikdė olimpinio deglo uždegimo ceremoniją Atėnuose, pažadėjo pirmadienį Paryžiuje surengti „simbolines, įspūdingas“ akcijas, tačiau sako, kad vykdys jas „gerbdama žaidynes“.
J.Rogge‘as, kuris liks Pekine dalyvauti trečiadienį prasidėsiančiame ir tris dienas truksiančiame TOK susitikime, dar kartą atmetė kalbas apie olimpiados boikotą dėl Tibeto ir kitų klausimų, įskaitant žmogaus teises.
„Kai kurie politikai žaidė su boikotų idėja. Tačiau man šiandien kalbant, momento apibendrintam boikotui nėra, - sakė jis. - Laimei, visuomenė suprato, kad boikotai nepadeda ir nubaudžia tik sportininkus“.
Tačiau klausimas dėl to, kiek laisvės sportininkai turės savo politinėms pažiūroms reikšti, pirmadienį Pekine yra labai svarbi Nacionalinio olimpinio komiteto vadovų tema, o J.Rogge‘as šiuo klausimu turėtų kalbėti vėliau šią savaitę.
„30 minučių kalbėjausi su TOK vadovu apie šį reikalą ir jis ketvirtadienį ryte šiuo klausimu padarys išsamų pareiškimą“, - pirmadienį sakė Europos nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos vadovas Patrickas Hickey.
Kai kurie sportininkai jau pasisakė prieš Kinijos politiką kai kuriose srityse, ypač - dėl jos aljanso su Sudano vyriausybe ir dėl to, ar tai prisidėjo prie smurto Darfūre.
Tačiau sportininkus varžo Olimpinė chartija, kuria ribojama tai, ką jie gali per olimpiadas sakyti ir daryti dėl politinių klausimų.
