Atleidimas nuo delspinigių dėl praeityje nesumokėtų mokesčių – jau prie pabaigos. Deklaruoti pamirštus mokesčius leidžiama iki liepos 1 d. vidurnakčio.
„Tai yra mokestinis atleidimas nuo pasekmių. Tai reiškia jei mokesčių mokėtojas deklaruoja už savo praeitus laikotarpius, 2014-2018 metus, sumoka mokesčius, jis yra atleidžiamas nuo delspinigių ir baudų, taip pat išvengia griežtųjų kontrolės procedūrų“, – tikino teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Tokia galimybe naudojosi ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Užmiršti ir vėl prisiminti mokesčiai biudžetą papildė 28 milijonais eurų. Pasak mokesčių inspekcijos, tokia galimybė pirmoji per 29-erius metus, nuo pat nepriklausomybės ir greitu metu tikrai nebepasikartos.
„Tikrai daugiau tokių galimybių suteikti neplanuojama, nes kaip parodė kitų valstybių, kurios taikė panašias priemones patirtis, galimybės nepakartojamumas garantuoja sėkmę“, – teigė R. Virvilienė.
Verslo atstovai tokį valstybinės mokesčių inspekcijos žingsnį vertina teigiamai. Pasak verslo darbdavių konfederacijos atstovo Dano Arlausko, būtent tokie veiksmai rodo naują valstybės požiūrį į mokesčių nemokėjimą. Pasak jo, tokios akcijos gali pakeisti seniai įsišaknijusį požiūrį į pačius mokesčius ir jų vengimą.
„Vienareikšmiškai vertinu labai gerai. Tai pasaulinė praktika ir Amerikoj, ir Italijoj, dviejose šalyse, kur tikrai žinau, kad pasiteisino, todėl, manau, kad yra tam tikras naujas mokesčių inspekcijos požiūris, kaip spręsti kultūrinio mokesčio nemokėjimo ydą“, – sakė verslininkas.
Tačiau pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės Editos Maslauskaitės, tik tokių veiksmų siekiant panaikinti šešėlį Lietuvoje tikrai neužteks. Esą pas mus, palyginti su kitomis Vakarų Europos valstybėmis, tam tikrose srityse mokesčių nemokėjimas vis dar itin dažnas reiškinys.
„Jis sutinkamas tose srityse, kur yra gana didelės kainos dėl ypač aukštų mokesčių, kaip akcizinės prekės, tabakas, alkoholis ir degalai, arba ten kur yra žmonių nemažos išlaidos – maistas drabužiai, taip pat paslaugos, kurios jiems yra pakankamai brangios“, – pabrėžė E. Maslauskaitė.
Pasak LLRI atstovės, būtina ieškoti sprendimų kaip verslininkams sumažinti biurokratijos ir nuolat besikeičiančių mokesčių naštą, mat būtent tai dažnai tampa į šešėlį įstumiančia priežastimi.
„Vien tik įvertinus septynis pagrindinius mokesčių įstatymus buvo 392 iniciatyvos keisti tuos įstatymus ir buvo priimtas 121 įstatymo pakeitimas. Tai įsivaizduokit, ką tai reiškia smulkiajam verslininkui, kuris yra ir pats pardavėjas, ir vairuotojas, ir buhalteris, prisitaikyti ir sekti“, – pridūrė ji.
Pasak ekspertų – norint didinti skaidrumą šalyje taip pat reikėtų peržiūrėti nuo 2009-ųjų metų finansinės krizės padidintą pridėtinės vertės mokestį ir investuoti į ilgalaikius sprendimus, nukreiptus į bendro šalies pragyvenimo lygio kilimą.
