Nors liaudies išmintis byloja, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, Panevėžio miesto ir rajono tarybų nariai suka galvas, kaip mandagiai atsikratyti iš Amerikos gautos įtartinos dovanos.
Tūkstančius dolerių išleidusiems knygų siuntėjams nepasisekė dauguma jas gavusių Tarybos narių nemoka anglų kalbos. U.Mikaliūno nuotr.
Tūkstančiai dolerių vėjais
Neseniai politikus pasiekė iš JAV, Kolorado valstijos atsiųsti asmeniškai adresuoti siuntiniai. Juos atidarę tarybų nariai aptiko solidžiai atrodančią, bet jokio džiaugsmo nesukėlusią dovaną – beveik 1000 puslapių juodos spalvos knygą aukso raidėmis užrašytu pavadinimu: Jesus Christ „Message to All Nations“, Second Edition (Jėzus Kristus „Žinia visoms tautoms“, antrasis leidimas).
Iš knygos turinio galima suprasti, kad knygą JAV išleidusi mormonų bažnyčios bendruomenė.
Vienos tokios knygos kaina – 25 doleriai. Vien Panevėžio mieste ir rajone ją gavo 56-i politikai. Įskaičiavus siuntimo išlaidas, tokios korespondencijos vertė galėtų siekti apie 6000 dolerių (15 tūkst. litų). Tačiau Lietuvoje nišą įžvelgę dosnieji mormonai dovanomis apdalijo ne tik panevėžiečius. Sunkios knygos atsiųstos daugelio šalies savivaldybių tarybų nariams, taip pat nemažai daliai seimūnų.
Nors siuntėjui tokia dovana turėjo solidžiai kainuoti, dauguma politikų įtartina knyga paskubėjo atsikratyti arba tiesiog nepriėmė.
Lietuviai – ne lengvatikiai
Rajono Savivaldybės kanceliarijoje iki šiol vietą užima kelios nė neišpakuotos atsiųstosios knygos.
Kanceliarijos vedėja Aldona Melėnienė suka galva, kaip su jomis pasielgti. Mat neatsirado nė vieno politiko, panorusio skaityti neaiškios religinės bendruomenės išleistos literatūros.
Į rankas atsiųstosios knygos nepanorusią paimti rajono Tarybos narę Violetą Grigienę stebina, kad tikėjimą bandoma įbrukti kaip eilinę prekę.
„Negi kas iš tiesų naiviai tiki, kad tokiais būdais galima užverbuoti naujus tikinčiuosius? Ar tie religinės literatūros siuntėjai Amerikoje įsivaizduoja, kad lietuviai tokie lengvatikiai? Nors labai vertinu knygas, bet tokios nenorėčiau turėti“, – tvirtino V. Grigienė.
Anot jos, religinė bendruomenė, užuot leidusi pinigus naujiems nariams kitame pasaulio krašte verbuoti, verčiau būtų paaukojusi labdarai.
Atakuoja įkyriai
Religinio turinio siuntiniai iš JAV rajono politikus atakuoti pradėjo maždaug prieš porą metų. Savivaldybei siuntų tarnyba pristatydavo dėžę, o ją atplėšę kanceliarijos darbuotojai rasdavo šūsnį laiškų, adresuotų kiekvienam Tarybos nariui. Keisčiausia, kad ant vokų buvo nurodyti politikų namų adresai, bet atgalinis adresas neaiškus.
Tūkstančius dolerių išleidusiems knygų siuntėjams nepasisekė: dauguma jas gavusių Tarybos narių nemoka anglų kalbos. U.Mikaliūno nuotr.„Mums buvo keista, kodėl siunčia ne tiesiai pačiam žmogui, o per Savivaldybę“, – stebėjosi A. Melėnienė.
Kanceliarijos darbuotojos iš pradžių dar išdalydavo Tarybos nariams laiškus. Kai šie ėmė piktintis brukamomis šiukšlėmis ir nė neatplėštus palikinėti posėdžių salėje, kanceliarija atsisakė iš siuntų tarnybos priimti tokio pobūdžio siuntinius.
O maždaug prieš mėnesį į rajono Savivaldybę buvo pristatytos kelios dėžės. Vieną atplėšę ir pamatę storas religinio turinio knygas anglų kalba kanceliarijos darbuotojai kitas grąžino atgal.
„Gal čia, gražus, kilnus darbas, bet keistas. Savivaldybė atvirai bendrauja su visuomeninėmis organizacijomis, judėjimais. Prisistatytų siuntėjas, paaiškintų, ko nori, būtų kita reakcija nei dabar, kai nesuprantama nei kas, nei kodėl siunčia. Nežinomą siuntinį net baisu atplėšti, o gal ten kokios cheminės medžiagos? Kokia rimta organizacija šitaip žaistų ir kokia turi būti finansiškai stipri religinė bendruomenė, kad į orą išleistų tokius milžiniškus pinigus?“ – stebisi A. Melėnienė.
Stebina finansiniai mostai
Panevėžio savivaldybė gautas knygas išdalijo visiems Tarybos nariams. Pasak sekretoriato vedėjos Ingridos Mazaliauskienės, taip elgiamasi su visa į Savivaldybę atsiųsta, bet asmeniškai politikams adresuota korespondencija. Tiesa, ant Savivaldybę pasiekiančių politikams skirtų siuntinių užrašyto namų adreso sekretoriato darbuotojams netenka matyti. Panevėžio vicemerą Maurikijų Grėbliūną labiau nei žinia, kad kažkam įdomu, kur jis gyvena, stebina bevertes knygas atsiutusios organizacijos finansiniai pajėgumai.
„Dėl informacinių technologijų plėtros nebėra sunku susirasti kieno tik nori adresą, bet kaip gerai religinė bendruomenė turi būti finansiškai apsirūpinusi, kad sau leidžia tokias akcijas. Kita vertus, sektos požymių turinčiose organizacijose, ne taip kaip katalikų bažnyčioje, galioja griežta aukų rinkimo tvarka – tokios narys niekaip neišsisuks nesumokėjęs įnašo“, – teigė M. Grėbliūnas.
Neskaitė, nes nemoka anglų kalbos
Su gautąja literatūra Panevėžio tarybos nariai pasielgė skirtingai. Mantas Leliukas dar nė neišpakuotą knygą vežioja automobilyje, Juozas Bečelis džiaugiasi suradęs ją priėmusių smalsuolių.
„Problema, kad nemoku anglų kalbos. Mokėčiau, pats pavartyčiau“, – pripažįsta Tarybos narys.
Anot jo, į tai, kas rašoma knygoje, akį užmestų tik iš smalsumo. Katalikiškoje šeimoje augęs politikas sako nesirengiantis propaguoti kitų tikėjimų. Tačiau taip pat nesupranta, kodėl brangių knygų siuntėjus turėtų pasmerkti.
„Man nepriimtinos tik smurtą, prievartą ir neapykantą skatinančios idėjos, o toje knygoje, tikiu, tokių nėra. Jei į Savivaldybę Tarybos nariams atsiųstų Koraną, argi kas pultų niekinti?“ – svarsto J. Bečelis.
Jo nuomone, nereikia stebėtis, kad religinėmis knygomis masiškai užversti politikai.
„Kas daugiau su žmonėmis bendrauja, tiems ir siunčia“, – perprato J. Bečelis.
Atidavė bibliotekai
Gema Umbrasienė knygą padovanojo G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekai.
„Anglų kalba galiu skaityti ekonomikos literatūrą, bet religinių terminų angliškai man nebeverta mokytis. Mano tikėjimo religinė literatūra leidžiama lietuvių kalba ir aš jo neketinu išsižadėti“, – motyvą atsikratyti dovanos pateikė G. Umbrasienė.
Vis dėlto Tarybos narė pripažįsta, kad knygos, kokia ši bebūtų, sudeginti ar išmesti į šiukšlinę jai nepakiltų ranka. Todėl nuspręsti abejotino siuntinio likimą patikėjusi bibliotekininkėms.
G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos komplektavimo skyriaus vedėja Renata Lukošiūnienė teigia, jog naujosios religinės organizacijos, suinteresuotos skleisti savo idėjas, atsiunčia ir pasiūlymų pirkti jų literatūros, ir dovanų. Biblioteka į tokius pasiūlymus žiūri labai atsargiai.
„Pinigus taupome svarbesnėms knygoms, o gautąsias dovanų padedama į rezervą mainams“, – teigė R. Lukošiūnienė.
Tiesa, išmainyti tokią literatūrą į vertingesnę – daugiau teorinė nei praktinė galimybė.
***
Siųsti galėjo atskilėliai
Denisas Grinevičius, Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios Lietuvoje vadovas
Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia, oficialiai Lietuvoje įregistruota 1995-aisiais, daugiausia žinoma mormonų vardu. Tačiau su politikus pasiekusiais siuntiniais mes nesame susiję. Mes nei iš Lietuvos, nei iš JAV nesiuntėme knygų politikams. Aš net nesu matęs to leidinio. Galiu tik daryti prielaidą, kad knygas galėjo siųsti Kolorade įsikūrusi nuo mūsų bažnyčios atskilusi religinė bendruomenė. Bet tai patvirtinančios informacijos neturiu. Mes tikime Dievą taip, kaip mums leidžia sąžinė, kiti tegul tiki pagal savo sąžinę, todėl vertinti kitus man būtų nekorektiška.
***
Skaityti nerekomenduoja
Lionginas Virbalas, Panevėžio vyskupas
Kiekvienas žmogus laisvas pasirinkti. Turbūt visi į pašto dėžutes gauna daugybę reklamos lankstinukų, bet neieško plačiai atsakymo, ką su jais veikti.
Atsiųstųjų knygų nemačiau, bet gali būti, kad kažkokia religinė bendruomenė kuo plačiau bando įsiūlyti tai, kas jai svarbu. Labai abejoju, ar ta knyga yra krikščioniška, nepaisant, kad minimas Jėzaus vardas. Katalikams nerekomenduoju jos skaityti.
Krikščionys – katalikai, stačiatikiai, evangelikai reformatai, evangelikai liuteronai, visi mes turime tą patį Šventąjį Raštą – Senąjį ir Naująjį testamentą. Jis prieinamas visiems, telieka skaityti, semtis iš jos. O politikams atsiųsta knyga nemanau, kad galėtų kuo padėti žmogui.
***
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
