Jau antra savaitė, kaip dalis Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos moksleivių grįžo į klases. Tai savivaldybės vykdomas eksperimentas, kurio rezultatus ketinama aptarti kitą savaitę.
Tačiau Šiaulių miesto meras Artūras Visockas piktinasi, kodėl analogiška galimybė nebuvo suteikta savivaldybėms, kuriose sergamumas koronavirusu mažesnis nei sostinėje.
„Šiauliai susirgo pirmieji iš didžiųjų miestų. Pirmieji nutraukė mokyklų darbą, kai kiti miestai to dar nedarė. Šiauliai pirmieji ir dalinai pasveiko. Per 14 dienų 100 000 gyventojų rodikliai yra tokie: Šiaulių m. sergamumas 176, Panevėžio – 267, Kauno m. – 268, Klaipėdos m – 313, Vilniaus m – 344.
Matome, jog Vilniaus padėtis yra vos ne 2 kartus blogesnė. Atviras klausimas švietimo ministrei. Kodėl Šiauliai negalėtų anksčiau grįžti į klases ir pavyti prarastą laiką? Negana to, grįžimo į mokyklą eksperimentas daromas Vilniuje? Dvi Lietuvos?“ – savo feisbuko paskyroje rašė A. Visockas.
Vasario 26 dieną sergamumas Covid-19 Šiauliuose siekė 190 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, Vilniuje – 367.
Mato galimybę
Reaguodama į mero kritiką, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) patikina, kad A. Visocko siūlomas variantas mokyklas pamažu atverti mažiau sergančiose savivaldybėse yra įmanomas.
„Toks variantas, kai veikia mokyklos mažą sergamumą turinčių savivaldybių teritorijoje, gali būti svarstomas. Šiuo metu jau vyksta panašus bandomasis projektas, kuomet duris pradinukams atvėrė viena sostinės mokykla. Kitą savaitę bus žiūrima, ar tai pasiteisino, kaip sekėsi, galbūt tokį modelį galima taikyti ir kitur.
Darant bent kokį karantino režimo švelninimo žingsnį labai svarbi sveikatos specialistų, epidemiologų nuomonė – turime būti garantuoti, kad įstaigų atvėrimas bus saugus, nesukels papildomų rizikų“, – atsakyme tv3.lt rašė ŠMSM.
Tuo metu Vyriausybei patariantys Ekspertų tarybos nariai taip pat neatmeta galimybės mokyklas atidaryti pavienėse savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija palankesnė.
„Iš tiesų tai yra daugiau politiniai sprendimai, ar galima, ar negalima savivaldybėse atverti. Aš manau, kad, jeigu yra regionas ar teritorija, kur tikrai labai gerai, tvarkingai yra įdiegiamas testavimas, lokalizuojami židiniai, tai nemanau, kad Vilnius yra vienintelė vieta, kur galima taikyti eksperimentą“, – tv3.lt kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė Ramunė Kalėdienė.
Tiesa, ji pažymi, kad mažas naujų susirgimų skaičius savivaldybėse nebūtinai parodo tikrąją padėtį. Anot R. Kalėdienės, mažose savivaldybėse ir vienas naujas židinys gali pridaryti daug problemų.
„Dabar, pažiūrėjus į Lietuvos žemėlapį, matome, kad labai greitai kinta savivaldybėse situacija. Kai kurios savivaldybės atsiranda tame prastame scenarijuje. Riziką aš matyčiau tame, kad kai kuriose savivaldybėse, kur nedaug gyventojų ir nedideli testavimo mastai, kartais tas mažas atvejų buvimas neparodo realios padėties.
Nes atsiradus vienam ar kitam židiniui sergamumas tampa labai didelis. Tai, manau, tai pačių merų labai didelė atsakomybė didinti testavimo apimtis ir tvarkytis savo teritorijoje taip, kad tikrai juos pasiektų objektyvi informacija“, – rekomendavo R. Kalėdienė.
Daugiau nei 600 naujų atvejų
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 624 nauji Covid-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 248,6 atvejo.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios Covid-19 susirgo 196 tūkst. 690 žmonių.