Pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį ir parlamentarų priesaikos ceremoniją kviečiame tiesiogiai stebėti naujienų portale tv3.lt.
Parlamento darbas prasidėjo iškilminga dalimi istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje.
Tradiciškai pirmąjį Seimo posėdį veda vyriausias Seimo narys. Šį kartą tai parlamentarė Birutė Vėsaitė.
Per Remigijaus Žemaitaičio priesaiką – akibrokštas iš opozicijos
Per pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį prisiekė ir Konstituciją šiurkščiai pažeidęs Remigijus Žemaitaitis. Per jo priesaiką konservatorių ir liberalų parlamentinių frakcijų atstovai paliko salę.
Priesaikas priėmė Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Gintaras Goda. Jis buvo vienas iš teisėjų, pripažinusių, kad R. Žemaitaitis šiukščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką. Šiam atsisakius mandato ir per rinkimus vėl patekus į Seimą, G. Godos pareiga buvo priimti R. Žemaitaičio, kaip ir visų kitų parlamentarų, priesaikas.
R. Žemaitaičiui prisekiant, konservatorių ir liberalų parlamentinių frakcijų atstovai paliko Kovo 11-osios Akto salę.
Šių metų pavasarį Konstituciniis Teismas (KT) pripažino, kad savo viešais pasisakymais apie žydus parlamentaras šiurkščiai pažeidė Seimo nario priesaiką. R. Žemaitaičiui pradėta apkalta. Seimas turėjo nuspręsti dėl jo Seimo nario mandato naikinimo – pašalinus jį iš Seimo apkaltos būdu, politikas negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų.
Tačiau R. Žemaitaitis užbėgo įvykiams už akių. Kitaip nei jo buvęs kolega Petras Gražulis, kuris per apkaltos procesą neteko Seimo nario mandato ir galimybės būti renkamas į valdžią 10 metų, balandžio 29 d. (keturios dienos po KT sprendimo) R. Žemaitaitis mandato atsisakė pats.
Kadangi jis Seimo nario mandato neteko ne nubalsavus Seimui, o savo sprendimu, jis turėjo teisę dalyvauti rinkimuose, o juose laimėjęs mandatą, duoti Seimo nario priesaiką.
Kovo 11-osios Akto salėje priesaiką davė 137 keturioliktojo Seimo nariai. Keturi išrinkti politikai – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis, „valstietis“ Aurelijus Veryga ir demokratas Virginijus Sinkevičius – anksčiau informavo Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad Seime nedirbs. V. Blinkevičiūtė, A. Veryga ir V. Sinkevičius pasirinko darbą Europos Parlamente, G. Landsbergis nutarė padaryti pertrauką aktyvioje politikoje.
Gitanas Nausėda kreipėsi į naujos kadencijos Seimą
Ketvirtadienį į pirmąjį posėdį besirenkantį naujai išrinktą Seimą pasveikino prezidentas G. Nausėda. Šalies vadovo teigimu, neatsakinga būtų, jei ateinančius ketverius metus Lietuvą atstovaujantys parlamentarai išvaistytų pasitikėjimą ir savo pareikšimais kiršintų visuomenę.
„Šimtams tūkstančių Lietuvos žmonių šis naujasis Seimas nešė ir, nepaisant visko, tikiuosi, tebeneša pagarbaus politinio dialogo ir socialiai teisingesnės politikos viltį. Neatsakinga būtų dar kartą iššvaistyti pasitikėjimą. Pavojinga skaldyti ir kiršinti visuomenę, demonstruoti nepagarbą ir skatinti neapykantą. Nuo to priklauso ne tik vidinis, bet ir išorinis mūsų Tėvynės saugumas“, – kreipdamasis į parlamentarus Seime kalbėjo G. Nausėda.
„Ne socialiniai tinklai, o Seimo rūmai nuo šios akimirkos yra Jūsų darbo vieta. Ne „patiktukai“, o priimti sprendimai nuo šiandien yra matas vertinti Jūsų darbo rezultatus“, – akcentavo jis.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė parlamentarų pareigą atstovauti visuomenės interesams.
„Svarbiausia pareiga – Lietuvos piliečių viltis ir lūkesčius paversti darbais. Darbais, kurie augintų ekonomiką ir didintų žmonių pajamas. Gerintų mūsų Lietuvos šeimų padėtį. Mažintų socialinio neteisingumo jausmą mokesčių ir kitose srityse. Gintų pažeidžiamiausių žmonių teises. Leistų pas gydytoją patekti be žeminančio, mėnesius trunkančio laukimo. Skleistų kultūros įvairovę visoje Lietuvoje, skatintų pagarbą mokytojams bei švietimo darbuotojams“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Viliuosi, kad ryžtas mažinti atskirtį šios kadencijos Seimui padės ieškoti išeičių nelengvais klausimais ir priimti teisingus sprendimus“, – pridūrė jis.
Anot prezidento, būsimieji Seimo nariai didelį dėmesį turėtų skirti regionų klausimams.
„Šiandien mūsų valstybei trūksta efektyvios regionų politikos, kuri būtų koordinuojama vyriausybiniu lygiu, užtikrintų tvarias ir prasmingas investicijas bei prisidėtų prie socioekonominių skirtumų mažinimo. Turime suteikti daugiau atsakomybių ir teisių Lietuvos regionams, kartu stiprindami savivaldybes, seniūnijas ir vietos bendruomenes“, – dėstė G. Nausėda.
Kreipdamasis į naujus Seimo narius prezidentas akcentavo ir bendradarbiavimo su NATO ir Europos Sąjunga (ES) svarbą bei būtinybę remti Ukrainą.
„Kaip niekada svarbi šiandien – Lietuvos bendrystė su partneriais NATO bei Europos Sąjungoje. Šiuo sudėtingu laikotarpiu turime bendromis jėgomis užtikrinti, kad mūsų valstybė aktyviai prisidėtų prie Europos bei viso Vakarų pasaulio saugumo. Privalome be kompromisų remti Ukrainą ir kitus skatinti tai daryti“, – dėstė G. Nausėda.
Sudaryta valdančioji koalicija
Lapkričio 11 d. LSDP, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir partija „Nemuno aušra“ pasirašė koalicijos sutartį. Jos priede fiksuojama, kad „Nemuno aušrai“ teks vadovavimas trimis, demokratams – dviem ministerijoms, LSDP – devynioms.
„Aušriečiai“ vadovaus Žemės ūkio, Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms, o demokratai – Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijoms. Socialdemokratai turės visas kitas ministerijas.
LSDP taip pat priklausys pirmojo Seimo vicepirmininko ir dar dvi vicepirmininkų pareigybės, dar du Seimo pirmininko pavaduotojai bus „Nemuno aušros“ atstovai.
Koalicijos sutartyje taip pat žadama kurti Kelių fondą, įvesti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą vaisiams ir daržovėms, pertvarkyti antrąją pensijų pakopą, leisti grįžti pas visuomeninį elektros tiekėją, stabdyti švietimo reformas.
LSDP, „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ koalicija kitos kadencijos parlamente turės mažiausiai 86 mandatus iš 141.
Lapkričio 12 d. baigė darbą prieš ketverius metus į pirmąjį posėdį susirinkęs 2020–2024 metų kadencijos Seimas.
