Rinkimus organizavusi ir dėl jų nusibaigusi Vyriausioji rinkimų komisija savo tinklalapyje skelbia profesijas, kurias nurodė kandidatai į Seimą.
Visa darbo birža
Net ir sutrumpintas sąrašas atrodo įspūdingai. Tarp siekusiųjų Seimo nario mandato būta: aktorių, architektų, girininkų, gydytojų, inžinierių, kasininkų, kiemsargių valytojų, kirpėjų, krepšininkų, lektorių, masažuotojų, mechanikų, mokytojų, namų šeimininkų, odontologų, čiužinių surinkėjų, pamainos meistrų, pensininkų, profesorių, rašytojų, slaugytojų, sukirpėjo padėjėjų, teisininkų, trenerių, ūkininkų, vadybininkų, vaikų darželių auklėtojų, vairuotojų, vaistininkų, valytojų.
Tiesioginės demokratijos šalininkams būtų galima pasakyti: tautos atstovai dabar ketveriems metams nutrūko nuo pasaito, užtat jie yra visų galų meistrai – Lietuvos amatai, menai, verslai, gebėjimai bei įgūdžiai atstovaujami kuo puikiausiai.
Tačiau, kad ir koks nagingas, raštingas bei išmoningas būtų Seimas, jo nariai, deja, dirbs ne pagal savo profesijas, bet kurs ir tvirtins įstatymus.
„Skype“ – ne problema
Šurmulinga parlamento darbo pradžia žada neramius laikus. Abejonės dėl rinkimų teisėtumo, anaiptol ne vieninga Konstitucinio teismo nuomonė dėl rinkimų daugiamandatėje apygardoje, dabartinio Seimo tik iš antro karto patvirtintas to teismo sprendimas – visa tai panašu į konstitucinę krizę.
Juolab, kad šalies vadovė, atrodo, nuo aktyvių kontaktų su naujuoju Seimu perėjo prie susirašinėjimo. Gal tai yra toji prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime minėtoji išmanioji diplomatija? Gal norima išbandyti visas tokio bendravimo galimybes, nustatyti jo ribas?
Dėl naujos vyriausybės galima susitarti naudojant vien „Skype“ programą, kadangi „Skype“ nėra nei techninė, nei konstitucinė problema. Bet šioje katalikiškoje šalyje tokia „dogma“ kaip Konstitucija aiškinama įvairiai. Neaišku, kas bus, jeigu šalies vadovė veiksmais, o ne žodžiais pasiūlys savą pagrindinio įstatymo interpretaciją.
Kažkada atlaikiusi prezidento Rolando Pakso apkaltą, Lietuva, tikėkimės, dabar atlaikys ir socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo partijų bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vyriausybės formavimą.
Kalbomis riaušių nenumalšinsi
Kažkaip įveikus Konstiticiją naujai valdžiai kelią užtvers kita „dogma“ – biudžetas, apie kurį Andrius Kubilius, tikėkimės, tarnybą bebaigiantis premjeras pasakė, kad „nėra ten jokių erdvių fantazijoms“.
Didžiausioji intriga, gaubianti būsimos koalicinės vyriausybės darbą – iš kur ji paims pinigų priešrinkiminiams pažadams įgyvendinti? Jeigu atverš taupymo kilpą – iš paims lėšų išlaidavimui?
Taupymo politiką, dėl kurios A.Kubilius buvo bene nepopuliariausias Lietuvos premjeras, o tos politikos vykdytoja finansų ministrė Ingrida Šimonytė – priešingai – itin populiari vyriausybės narė, gali būti palaidota patikimiausia nueinančios vyriausybės priemone – būtent, kalbomis. Jas kaip estafetę perims naujoji valdžia, nes ką daugiau bedarys. Tačiau kalbomis negalima numalšinti riaušių, ar užgesinti gaisro.
Kandidatų į Seimą profesijų sąraše nepavyko aptikti gaisrininkų. Nors sąrašas gali būti neišsamus, ženklas gal ir neblogas – gaisrininkai, užuot veržęsi į Seimą, pasiliko gaisrinėse.
Iš to nejučiomis kyla ir pirmasis, bet, žinoma, ne paskutinis reikalavimas naujajai valdžiai – su biudžetu darykite, ką norite, tačiau gaisrininkų automobiliuose turi užtekti benzino.
