Į tai sureagavo ir VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namų“ vadovė Lina Januškevičiūtė. Naujienų portalui tv3.lt ji komentavo, kad tokios diskusijos atskleidžia liūdną tiesą. Pasak jos, lytiškumo ugdymas tampa diskusija, kuria kelia susipriešinimą ir kenkia vaikams.
„Situacija dar kartą patvirtino, jog lytiškumo ugdymas ir toliau yra pasitelkiamas kaip įrankis priešinti, o ne rasti bendrus atsakymus. Liūdna, nes tokios situacijos kaip ši, ne tik neprisideda prie kokybiškos švietėjų bei sprendimų priėmėjų diskusijos, tačiau tiesiogiai kenkia kone labiausiai pažeidžiamai visuomenės grupei – vaikams ir jauniems žmonėms.
Smurtinė retorika, kuri buvo naudojama paviešintoje žinutėje, nukreiptoje ne tik į organizaciją, tačiau į konkrečius žmones iššaukė ne tik visą galybę neapykantos pilnų pasisakymų, tačiau net ir siūlymų susidoroti“, – atsakė L. Januškevičiūtė.
V. Jankauskaitė-Milčiuvienė pasidalino mamos iš Radviliškio rajono žinia
Socialiniame tinkle „Facebook“ Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė pasidalino, kad į ją kreipėsi susirūpinusi mama iš Radviliškio rajono. Ji pasidalino, kaip į Lietuvos mažuosius miestus vis labiau skverbiasi lytiškumo ugdymas.
„Man parašė susirūpinusi mama iš Radviliškio rajono, kur Baisogalos gimnazijoje 6-8 klasių moksleiviams užsiėmimus vedė dvi lektorės iš „įvairovės ir edukacijos namų“, kurie savo internetinėje svetainėje praneša, kad jie tai: „vieta, kur lytiškumo ugdymo ekspertai padeda prisijaukinti lytiškumo temas“. Čia ta pati įstaiga, kur prieš keletą metų garsiai nuskambėjo, nes organizavo „Vulvų ir penių tapybos dirbtuves“.
Organizacija aktyviai dirba lytiškumo srityje, rašo straipsnius, važinėja po Lietuvą ir veda lytiškumo tema seminarus moksleiviams, jų tėvams ir pedagogams, su jaunimu dirbantiems asmenims. Įstaigos projektus finansuoja įvairios valstybinės institucijos.
Pavyzdžiui, 2021 m. projektą „Lytiškumo kuprinė“, kurio metu buvo sukurtos didaktinės priemonės, leisiančios geriau vystyti mokinių lytinį raštingumą, kas užtikrins jų lytinės sveikatos puoselėjimo gebėjimus, finansavo Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (50878 eur.).
„Šįkart Baisogaloje dvi lytiškumo lektorės, anot vaikų, „kalbėjo apie masturbaciją, menstruacijas, skaidrėse rodė moteriškus lytinius organus, kuriuos kai kas norėjo nufotografuoti, tai neleido ir pasakė, kad tegul būna PASLAPTIS klausė AR JUMS PATINKA GĖJAI? Reikėjo užpildyti anketą. Tiesa, dar reikėjo susiskirstyti poromis (nesvarbu lytis) ir artėti vienas link kito ir stebėti savo savijautą... ką pajusi?“, – rašė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Šįkart Baisogaloje dvi lytiškumo lektorės, anot vaikų, „kalbėjo apie masturbaciją, menstruacijas, skaidrėse rodė moteriškus lytinius organus, kuriuos kai kas norėjo nufotografuoti, tai neleido ir pasakė, kad tegul būna PASLAPTIS klausė AR JUMS PATINKA GĖJAI? Reikėjo užpildyti anketą. Tiesa, dar reikėjo susiskirstyti poromis (nesvarbu lytis) ir artėti vienas link kito ir stebėti savo savijautą... ką pajusi?“.
Tai va tiek lytiškumo naujienų iš Baisogalos. Jei jums, tėveliai, kartais nejauku, tai pasidomėkite, ko mokosi vaikai mokykloje ir kokias „vulvų ir penių tapybos pamokas“ jiems rengia edukatorės iš sostinės“, – rašė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.
J. Juškaitė: „Lytiškumo temos – tai gyvenimo įgūdžių temos“
Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Jūratės Juškaitės, remiantis įvairių organizacijų duomenimis, atviras kalbėjimasis su vaikais, pritaikant informaciją pagal amžių ir raidos tarpsnį, yra efektyvus užtikrinant jaunimo suvokimą į savo ir kitų esamas ribas.
„Vitalija Jankauskaitė yra politikė, kandidatavusi į Seimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tad tokią jos žinutę pirmiausia reikia vertinti kaip politikės komunikaciją ir priminimą apie save. Savo žinutėje ponia Jankauskaitė nesiremia jokiais lytiškumo srities tyrimais, nepateikia argumentų, kurie pagrįstų ar paaiškintų jos neigiamą poziciją į mokslu grįstą lytiškumo ugdymą.
Neaišku, ką politikė siūlo ir kokia jos vizija, turint omenyje, kad Lietuvoje, ypač regionuose, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, vis dar labai daug nepilnamečių gimdymų. Matome vieną po kito besiritančius seksualinio smurto prieš vaikus skandalus, o mokyklos ir tėvai kol kas mažai žino, kaip padėti vaikui atpažinti netinkamą elgesį.
Kalbantis su vaikais, jie pasakoja, kad vienas dažniausių būdų pasityčioti ir bendraklasių yra pavadinant gėjumi. Kaip rodo Pasaulio sveikatos organizacijos, Unesco ir kt. organizacijų tyrimai bei rekomendacijos, tik atviras kalbėjimasis su vaikais, pritaikant informaciją pagal amžių ir raidos tarpsnį, yra efektyvus, norint padėti vaikams ir paaugliams saugiai sulaukti suaugystės ir įgyti išmokti suprasti tiek savo, tiek kitų ribas“, – tv3.lt teigia J. Juškaitė.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė teigia, kad lytiškumo ugdymas yra pagrįstas mokslu ir tokia informacija yra pritaikoma pagal vaiko amžių. J. Juškaitė priduria, kad tokios temos vaikams gali būti jautrios, mat jos kelia kiekvieno jausmus ir patirtis į viršų, todėl šia tema turi dirbti tik profesionalai.
„Lytiškumo ugdymas, deja, dažnai vis dar apipinamas mitais ir pasitinkamas su baime bei išankstinėmis nuostatomis, ir kartais susidaro įspūdis, kad pagalbos prisijaukinant lytiškumo ugdymo užsiėmimuose nagrinėjamas temas reikėtų ne vaikams, o tėvams.
Profesionaliai, nuosekliai dėstomas lytiškumo ugdymas yra grįstas mokslu, ir pateikia jaunuolių amžių bei poreikius atitinkančią informaciją: lytiškumo ugdymo temos yra nuosekliai plėtojamos ir pritaikomos kiekvienam vaikų bei jaunuolių amžiaus tarpsniui, kalbant apie savęs pažinimą, savo kūno ir jo pokyčių priėmimą, gebėjimą atpažinti tinkamą ir netinkamą elgesį, bei sveikų, lygiaverčių santykių kūrimą.
Tad, iš esmės, lytiškumo temos – tai gyvenimo įgūdžių temos. Šios temos gali būti jautrios, keliančios įvairių jausmų, kadangi kalbama apie kiekvieno (-s) patirtis, todėl ekspertų rolė šiuose užsiėmimuose – užtikrinti saugią aplinką ir pagarbią diskusiją, bei atsakyti į jaunuoliams kylančius klausimus. Įvairovės ir edukacijos namai yra viena iš profesionaliausių ir didžiausią įdirbį šioje tematikoje turinčių organizacijų“, – vardija ji.
„Lytiškumo ugdymas – svarbi seksualinio smurto prevencija“
Pasak J. Juškaitės, lytiškumo tema yra labai svarbi švietimo dalis. Moters teigimu, dažnai mokyklose yra nutariama, kad vaikai jau domėjosi patys ir viską žino, tačiau dėl informacijos trūkumo vaikai ima domėti patys. Kita opi bėda, anot J. Juškaitės, yra tai, kad lytiškumo ugdymas tampa svarbia seksualinio smurto prevencija.
„Vienas pagrindinių iššūkių šiame lauke – tai, tokia informacija dažnai yra pateikiama nesistemingai ir vėlai, vyresnėse klasėse, nutarus, jog jaunuoliai „jau pasiruošę“ kažką išgirsti šiomis temomis – tuomet ir susiduriame su situacija, kai pakviestiems ekspertams vieno 45 min. užsiėmimo metu jaunuoliams reikia perteikti informaciją, kuri, idealiu atveju, būtų nuosekliai dėstoma nuo ankstyvų klasių.
Svarbu suprasti, kad, su šiomis temomis mokyklose nedirbant ekspertams, jos nelieka neužpildytos – tokiu atveju jaunuoliai informaciją gali gauti iš nepatikimų, dažnai – netgi pavojingų šaltinių internete, ir tuomet tą informaciją ir jos kuriamas nuostatas „atsinešti“ į ryšį su kitais ir savimi.
Be to, lytiškumo ugdymas – svarbi seksualinio smurto prevencija, suteikianti vaikams ir jaunuoliams itin svarbių kompetencijų atpažinti ir įvardinti netinkamus, jų ribas peržengiančius prisilietimus ir elgesį, bei apie jį pranešti suaugusiems, kuriais pasitikima.
Džiugu, kad vis daugiau mokyklų bendruomenių „prisijaukina“ šias temas ir įžvelgia sąsają tarp jaunuolių saugumo ir lytiškumo ugdymo. Lietuvoje turime profesionalių ekspertų, turinčių didelį įdirbį lytiškumo ugdymo srityje, besiremiančių tyrimais ir tarptautinėmis rekomendacijomis, todėl vienas svarbiausių aspektų – tai nuoseklumo užtikrinimas“, – komentuoja J. Juškaitė.
Baisogalos gimnazijos direktorė: lytinis švietimas įtrauktas į programą
Baisogalos gimnazijos direktorė teigia, kad lytinis švietimas yra įtrauktas į moksleivių programą pagal įstatymus.
„Gimnazija įgyvendina LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 patvirtintą „Sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai bendrąją programą“, kuri gali būti integruojama į visų mokomųjų dalykų turinį arba organizuojama kaip kitokios, programos visumą t. y. sveikatos, sveikos gyvensenos ir šeimos sampratos; fizinė sveikata: fizinis aktyvumas, sveika mityba, veikla ir poilsis, asmens ir aplinkos švara, lytinis brendimas; psichikos sveikata: savivertė, emocijos ir jausmai, savitvarda, pozityvus, konstruktyvus mąstymas ir saviraiška; socialinė sveikata: draugystė ir meilė, atsparumas rizikingam elgesiui apimančios, veiklos.
VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ organizavo vieną iš tokių veiklų“, – nurodė direktorė R. Juškevičienė.
„Įvairovės ir edukacijos namai“: lytiškumo ugdymas yra pasitelkiamas kaip įrankis priešinti
VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namų“ vadovės Linos Januškevičiūtės manymu, tokios diskusijos atskleidžia liūdną tiesą. Pasak jos, lytiškumo ugdymas tampa diskusija, kuria kelia susipriešinimą ir kenkia vaikams.
„Situacija dar kartą patvirtino, jog lytiškumo ugdymas ir toliau yra pasitelkiamas kaip įrankis priešinti, o ne rasti bendrus atsakymus. Liūdna, nes tokios situacijos kaip ši, ne tik neprisideda prie kokybiškos švietėjų bei sprendimų priėmėjų diskusijos, tačiau tiesiogiai kenkia kone labiausiai pažeidžiamai visuomenės grupei – vaikams ir jauniems žmonėms.
Smurtinė retorika, kuri buvo naudojama paviešintoje žinutėje, nukreiptoje ne tik į organizaciją, tačiau į konkrečius žmones iššaukė ne tik visą galybę neapykantos pilnų pasisakymų, tačiau net ir siūlymų susidoroti.
„Smurtinė retorika, kuri buvo naudojama paviešintoje žinutėje, nukreiptoje ne tik į organizaciją, tačiau į konkrečius žmones iššaukė ne tik visą galybę neapykantos pilnų pasisakymų, tačiau net ir siūlymų susidoroti“, – teigia L. Januškevičiūtė.
Svarbu pabrėžti, jog 2016 m. Jungtinių tautų organizacijos pateiktoje pasaulinės visuminio lytiškumo ugdymo peržiūros ataskaitoje yra išryškinama, kad visuminis lytiškumo ugdymas aktyviai prisideda prie vėlesnės lytinių santykių pradžios, mažesnio lytinių partnerių skaičiaus, aktyvesnio rizikos vengimo, didesnio atsparumo išankstiniams lūkesčiams dėl lyties ir kt.
Žmogaus teisėmis bei lyčių lygybe grindžiamas turinys, pritaikytas amžiui, grupės narių brandai ir kontekstui, kuriantis praktika ir moksliniais tyrimais įrodytą pridėtinę vertę, neturėtų tapti politinio ir / ar pilietinio vertybinio karo lauku. Suaugę žmonės, turintys galią daryti įtaką, turi galimybę pasirinkti ir išnaudoti ją jaunų žmonių saugumui užtikrinti, jų sveikai aplinkai kurti ir informacijai, kuri augina, o ne žaloja, skleisti“, – teigia L. Januškevičiūtė.
Lytiškumo ugdymas paliekamas tarsi savieigai
Pasak L. Januškevičiūtės, lytiškumo klausimas šiuo metu yra labai aktuali tema. Tačiau lytiškumo ugdymą jaunimas atlieka savieiga, patys domisi ir ieško informacijos įvairiose platformose. Vadovė sako, kad ne tik pedagogai, bet ir tėvai gali pasigesti ryšio su vaiku.
„Norėčiau sakyti, kad po truputį situacija gerėja, vis daugiau mokyklų atviriau žvelgia į temas, vis daugiau tėvų, pedagogių/ų, švietimo pagalbos specialistų/čių susiduria su lytiškumo ugdymo klausimais ir/ar iššūkiais ir ieško atsakymų, inovatyvių būdų juos spręsti.
Tačiau neretai lytiškumo ugdymas paliekamas tarsi savieigai – nekalbama namuose, nekalbama mokykloje, užslepiamos temos, tarsi jauni žmonės jose neturėtų dalyvauti, bet jauni žmonės vis tiek ieško atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Liūdniausia, kad šie atsakymai yra gaunami iš interneto, o dažnai – iš dabar labai populiaraus „TikTok“ portalo.
Deja, bet vis dar stingame ryšio su jaunais žmonėmis ir pamirštame juos išgirsti – jie ir jos įvardina, jog atviras santykis, noras diskutuoti ir priimti jų nuomonę, kuri ne visuomet sutampa su suaugusių, išgirsti ir kalbėtis jiems svarbiomis temomis – tai būdas, kaip jauni žmonės gali jaustis saugūs ir ištikus problemai, nelaimei ar susidūrus su kažkokiu iššūkiu – ateiti prašyti pagalbos pas suaugusius, kuriais pasitiki, o ne ieškoti atsakymų trumpuose vaizdo įrašuose. Tai yra pagrindinis faktorius į ką svarbu atsižvelgti bet kam, kas veda lytiškumo ugdymo užsiėmimus.
Atsižvelgiame į klasėje/grupėje vykstančius procesus, vyraujančius juokus ar matomas temas, kurios atsispindi ir bendravime tarp bendraklasių, klasės ar grupės dinamiką. Atsižvelgiame į saugios aplinkos sukūrimą tam, kad vaikai/paaugliai/ės galėtų užduoti klausimus, kurie neramina ir į kuriuos kartu galėtume rasti atsakymus.
Svarbu atsižvelgti ir į parenkamus metodus, vaikų/paauglių brandą, išlaikomas ribas, informacijos pateikimą, kuri atitinka lietuviškas programas bei pasaulines gaires. Yra daug dalykų, kas yra svarbu lytiškumo ugdymo užsiėmimuose, bet svarbiausia – girdėti jauną žmogų ir jo/jos poreikį“, – vardija L. Januškevičiūtė.
