Pernai spalį tėvą nužudęs sūnus iki šiol buvo priverstinai gydomas griežto stebėjimo sąlygomis. Šiuo metu, sveikatai pagerėjus, tėvažudžio imsis ekspertai.
Ant gražiai suremontuoto namelio, stovinčio Lydos gatvėje netoli Šiaulių ligoninės, jau beveik metai kabo spyna. Pro šalį eidami miestiečiai nuščiūva, nes visi žino – namas priklausė garsiam gydytojui Povilui Pečiuliui, kurį namie nužudė, supjaustė gabalais ir miške užkasė tikras sūnus Vytautas Pečiulis.
Pats į policiją prisistatęs žudikas V. Pečiulis taip painiai melavo, jog pareigūnai ne iš karto suprato, kad jaunuolis serga psichikos liga. Psichiatrams nekyla abejonių, kad V. Pečiulis serga sunkia psichikos liga, tačiau ekspertai turi atsakyti dar į keletą klausimų. Todėl praėjusią savaitę Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį dėl tėvo žudiko Vytauto Pečiulio (24 m.) perkėlimo iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės į Utenos ekspertinį skyrių. Šio skyriaus ekspertai turės nustatyti, ar V. Pečiulis nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir ar dabar suvokia realybę ir gali dalyvauti teismo posėdžiuose bei būti apklaustas.
Nelaimė 13-tą dieną
Ar skaičius 13 – nelaimingas? V. Pečiulis (59 m.) Šiaulių apskrities ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Ginekologijos skyriaus vedėjas paslaptingai dingo pernai spalio 13-ąją.
Negalėdami pražuvėliui prisiskambinti, sunerimę bendradarbiai kitą dieną nuvyko į jo namus, kur po skyrybų su žmona, irgi gydytoja Ona Rudnickaite, Povilas gyveno vienas. Radę užrakintas duris, bet degančią šviesą ir atlapus vartus, bendradarbiai iškvietė policiją.
Apžiūrėję tuščią, tvarkingai paliktą namą, kriminalistai miegamajame aptiko kruopščiai išplautų kraujo pėdsakų. Tyrėjai iškėlė versiją, kad P. Pečiulis nužudytas, ir pirmiausia ėmė ieškoti mediko sūnaus 23 metų Vytauto. Kodėl jo? Mat jis irgi dingto. Taip pat sužinota, kad spalio 13-ąją V. Pečiulis buvojo tėvo namuose ir netrukus skambino savo motinai O. Rudnickaitei. Motinai atsiliepus, Vytautas drebančiu balsu pranešė, kad tėvui atsitikusi didelė nelaimė – jis esą sunkiai susižeidęs.
Į policiją atvyko pats
Po savaitės Vytautas iš Rygos paskambino Linai Pečiulytei – Drąsutavičienei, gyvenusiai Londone. Brolis seseriai pranešė išvykstąs į Ispanijos kalnus, kur, gyvendamas atsiskyręs nuo žmonių, kelerius metus medituosiąs ir pralauksiąs pasaulio pabaigą. Metusi darbą klinikoje, Lina atskrido į Rygą, susirado Vytautą ir įtikino jį pačiam pasiduoti policijai. „Akistatos“ žiniomis, L. Pečiulytė atlydėjo brolį iki artimiausio policijos komisariato Joniškio mieste, kur įtariamasis buvo suimtas.
Tardomas V. Pečiulis elgėsi lyg apdujęs narkomanas – jis visiškai nesijaudino dėl tėvo mirties, daug melavo, o susimovęs skųsdavosi nuovargiu, prašydavo atidėti tardymą.
Iš pradžių V. Pečiulis porino, kad, grįžęs į tėvo namus, aptikęs mirtinai sužeistą P. Pečiulį, bet nepaaiškino, kas tėvą sužeidęs. Kai sužeistasis mirė, V. Pečiulis kažkodėl neiškvietė policijos, o papasakojo tėvo kūną įkėlęs į savo seną automobilį „Mercedes Benz“, nuvežęs į mišką ir paslėpęs po lapais.
Tėvui nupirko siaurapjūklį...
Po to dėl patirto sukrėtimo jis klaidžiojęs po Lietuvą ir Latviją, kol sužinojo esąs ieškomas, ir atvyko į policiją. Tačiau vežamas į mišką, kad parodytų, kur užkasė tėvą, suimtasis daug kartų kriminalistus vedžiojo už nosies, skundėsi atminties sutrikimais, bloga savijauta, miego stoka.
Galop V. Pečiulis prisipažino, kad namuose susipyko su tėvu ir jį peiliu mirtinai sužeidė. Po to V. Pečiulis tėvo lavoną, kad būtų lengviau išnešti bei paslėpti, šaltakraujiškai supjaustė. Virtuvinis peilis neįveikė kaulų ir sausgyslių, tad sūnus artimiausiame prekybos centre nusipirko elektrinį siaurapjūklį. Juo žudikas nupjovė visas 4 galūnes bei galvą ir sukrovė į du plastiko maišus. Juos įmetęs į savo mašinos bagažinę, nuvežė į Bubių (Šiaulių raj.) mišką ir užkasė.
Po to Vytautas pėsčiomis grįžo į tėvo namą, susirinko buvusius pinigus ir tėvo automobiliu BMW-530 nuvažiavo į Kauną. Degalinėje palikęs mašiną, žudikas bastėsi po Lietuvą ir Latviją. Kas buvo toliau – jau žinome.
Vietoj mokslų – maldos
Mirtis atskleidė P. Pečiulio asmeninio gyvenimo tragediją. Su žmona, gydytoja logopede Ona Rudnickaite, P. Pečiulis užaugino du vaikus. Dukra Lina, kuri pasuko tėvo pėdomis ir, įgijusi ginekologės specialybę, dirbo Londone. Penkeriais metais jaunesnis sūnus Vytautas buvo gabesnis tiksliesiems mokslams, todėl pasirinko kompiuterių programavimo studijas – irgi Londone. Tačiau Vytautui baigiant vidurinę mokyklą, sutuoktiniai Povilas ir Ona Pečiuliai išsiskyrė.
Po skyrybų O. Rudnickaitė liko gyventi bute Šiauliuose, o P. Pečiulis tame pačiame mieste nusipirko namuką, paėmęs banko paskolą, gražiai susiremontavo ir mėgavosi ramiu viengungio gyvenimu.
Tėvo finansuojamas V. Pečiulis išvyko mokytis į Londoną, tačiau čia studentui prasidėjo psichikos liga: jis po pusmečio mokslus metė ir ėmė liguistai daug melstis, medituoti bei gyventi sveikuoliškai.
Buvo apsistojęs pas motiną
Kai V. Pečiulis pernai vasarą Šiauliuose buvo apsistojęs pas tėvą, šis sunerimo, pamatęs, kad sūnus „blūdija“. Priepuolio metu P. Pečiulis kliedintį sūnų nuvežė į psichiatrijos ligoninę. Čia Vytautui buvo įtarta sunki psichikos liga, bet ligonis, kaip ir dauguma šizofrenikų, jautėsi sveikas, tik apšmeižtas pikto tėvo bei persekiojamas klastingų psichiatrų. Pagrasinęs teismu, po savaitės V. Pečiulis iš ligoninės išsiveržė. Nuo tos dienos Vytautas tėvui jautė itin didelę nuoskaudą, tačiau jo paramos bei duodamų pinigų neatsisakė.
Pernai rugpjūtį Vytautas apgavo tėvą –nuvežtas į Rygos oro uostą sūnus neišskrido į Londoną, bet slapta grįžo į Šiaulius ir apsistojo savo motinos bute.
Čia V. Pečiulis gyveno tyliai bei nuobodžiai – meldėsi, slankiojo pakampėmis bei gulėdamas spoksojo į sieną. Vakare grįžus iš darbo O. Rudnickaitei, jie abu daug kalbėdavosi apie „despotą“ P. Pečiulį.
Riešutai – ginklas prieš ateivius?!
Tačiau negydoma psichikos liga stiprėjo. V. Pečiulis keliems buvusiems bendraklasiams nusiuntė elektroninius laiškus, perspėdamas apie Žemę puolančius ateivius „ananakus“, nuo kurių esą galima išsigelbėti valgant... riešutus. Jais apsirijęs, vaikinas darėsi vis labiau uždaras, net ėmė vengti žmonių.
Pernai spalio 13-ąją P. Pečiulis pagaliau sužinojo, kad sūnus nebesimoko, išsikvietė į savo namus nemaloniam pokalbiui. Nežinoma tik viena – ar tėvas sūnui priekaištavo dėl apgaulės, ar, pamatęs jo psichikos būklę, vėl ketino vežti į psichiatrijos ligoninę. Greičiausiai ir viena, ir kita. Kaip ten nebuvę, Vytautas įsiuto ir metėsi ant jam gyvybę davusio žmogaus su peiliu...
Tragedija laidotuvių vakarą
Kriminalistams vis dar buvo likę klaustukų, todėl P. Pečiulio kūnas buvo laidojamas užkonservuotas specialiame karste.
Laidotuvės įvyko 2008 lapkričio 21-ąją veliono gimtinėje Ylakiuose (Skuodo raj.). Tą dieną mirusysis savo dukrą Liną Pečiulytę – Drąsutavičienę pasišaukė pas save...
Laidotuvėms pasibaigus, Liną jos draugai vilniečiai Vaida Lašinytė ir Mindaugas Skendelis savo mašina „Renault“ vežė į Vilniaus oro uostą.
Sutemus prasidėjo šlapdriba, kurios pavojaus vairuotojas neįvertino. Netoli Panevėžio M. Skendelis lenkė kitą lengvąjį automobilį ir kaktomuša trenkėsi į priešpriešais važiavusį sunkiasvorį vilkiką. Visi trys žuvo vietoje.
Likusi vienintelė paslaptis
Graži, liekna, buvusi šokėja L. Pečiulytė buvo labai gera gydytoja. Ji buvo ištekėjusi už Drąsutavičiaus, bet porai nesusilaukus vaikų sutuoktiniai išsiskyrė. Linos palaikai buvo kremuoti Rygoje ir palaidoti šalia tėvo.
V. Pečiulis psichiatrijos ligoninėje, kur buvo pradėtas tirti, sužinojęs apie avariją, kaltę ėmė versti seseriai – girdi, tai ji jį sukursčiusi, o gal net tėvą nužudžiusi.
Sunkią šizofrenijos formą V. Pečiuliui diagnozavę psichiatrai nesutaria tik dėl vieno dalyko – ar žudydamas, po to gabalais pjaustydamas ir slėpdamas tėvo kūną V. Pečiulis suvokė ką darąs, ar tuo metu buvo apimtas ligos ir veikė valdomas ateivių „ananakų“.
Sigitas Stasaitis
