Žmonių baimės neišsklaido ir valdžia. Štai paprastas pavyzdys: kilus aliarmui į pavojaus vietą iškart siunčiami „Aro“ pareigūnai. Tačiau jų bazės yra tik Vilniuje ir Klaipėdoje. Kitur pirmiausia atvyktų mažiau ginkluoti policininkai.
„Resursų, matyt, atrastume. Bet jeigu pats faktas įvyktų, tai su reagavimu priklausomai nuo apimčių būtų – ar vienas taškas, ar du, ar trys. Kuo daugiau, tuo sudėtingiau“, - sako vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Ministras neslepia, kad pasenusi ir amunicija. Kai kuri – net beviltiškai, gaminta sovietmečiu. Skvernelio teigimu, jeigu grumtis su teroristais vyktų pareigūnas be liemenės, šalmo ar ginklo – turbūt neišgelbėtų ne tik kitų, bet ir savo gyvybės.
„Klausimas būtų, kiek mes sugebėtume savų pareigūnų išsaugoti tokiu atveju, ar jie tikrai galėtų pasinaudoti saugiom priemonės ir reakcija į vieną ar kitą teroro aktą“, - svarsto ministras.
Problema – pinigų trūkumas
Į rimtą kovą su teroristais Lietuvoje galėtų stoti 800 pareigūnų. Ministras įsitikinęs, kad daugiau nereikia, tačiau būtina atnaujinti ginkluotę. Tam reiktų papildomų 30 milijonų eurų. Apie būtinybę didinti saugumo tarnybų finansavimą kalba ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jis kitų metų biudžete ieškos papildomų keliolikos milijonų.
„Didžiausia problema yra žvalgyba. T.y., resursai veiklai, jų bendravimui su partneriais. Tai, patikėkit, yra nemaži pinigai. Antras dalykas – „Aras“, kuris tiesiogiai dalyvautų įkaitų laisvinime, užkardyme ir pan.“, - skaičiuoja S. Skvernelis.
Papildomų pinigų prašo ir Valstybės saugumo departamentas. Poreikiai tokie, kad Biudžeto ir finansų komitetas jau prabilo tarnybas finansuoti kariuomenės sąskaita. Tik tam nepritaria krašto apsaugos ministras.
„Mes technologine prasme turėtume daryti žingsnius, kad galėtume rinkti žvalgybos informaciją, kuri padėtų mums išvengti grėsmių. Jeigu mes tam tikrų žingsnių nepadarysime šiuo metu, gali būti, kad būsime iš esmės pavėlavę“, - sako VSD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys.
Terorizmo grėsmė išlieka
Buvęs saugumiečių vadas sako – pagrindinis ginklas yra ne automatas, o informacija. Jis didžiule klaida vadina sprendimą naikinti kovos su terorizmu padalinį. Tai padaryta dėl taupumo ir jau ketinama jį atkurti. Kartais užtektų žinoti, kada pavojingas asmuo pajuda iš vienos valstybės į kitą, ir pavojui kelias užkirstas.
„Mes, paprasti žmonės, dažnai įsivaizduojam, kad karas su teroristais – tai ginklai, automatai, stiprūs vyrai. Gali ir gležnos moterys rinkti informaciją. Informaciją turi – valdai situaciją“, - tikina buvęs VSD vadovas Jurgis Jurgelis.
Artūras Paulauskas šiandien pranešė, kad pavojingų asmenų aplinkui apstu. „Islamo valstybės“ užverbuotų žmonių yra ir tarp kaimynų latvių ir lenkų. Jų – bent kelios dešimtys. Apie IS kovojančius lietuvius žinių nėra. Ir pati Lietuva teroristams esą – ne itin patraukli. Musulmonų pas mus – tik apie tris tūkstančius. Prancūzijoje jų – 6 milijonai. Be to, teroro aktais IS siekia sulaukti kuo daugiau pasaulio dėmesio. O Lietuva jo nepritrauktų tiek, kiek Paryžius.
„Kodėl jie atakuoja ir bombarduoja? Kur yra įtempti santykiai. Rusai bombarduoja Siriją, prancūzai daro tą patį, kiti aktyviai remia, ispanai savo laiku turėjo savo sąskaitų. Žodžiu, jau seniai yra įtampa tarp teroristų ir tų šalių“, - pasakoja J. Jurgelis.
Visgi teorinė terorizmo tikimybė išlieka. Vyriausybė kol kas nepatvirtina, ar saugumas gaus daugiau pinigų. O jeigu ir gaus – tai bus tik kitais metais.
