Kaip manyta iki šiol, tokią „protesto“ formą prieš policiją ir siekiant įbauginti visuomenę pasirinko dėl draugo suėmimo nepatenkintas kriminaliniame kontekste žinomas Arūnas Jakštas.
Vyras esą subūrė jo sukurpto plano vykdytojų komandą (įtraukė ir nepilnamečius asmenis – aut. past.) bei kelios minutės po vidurnakčio sukėlė tikrą sąmyšį.
Per naktį buvo sudeginti 7 senesni automobiliai. Šiais veiksmais padaryta bendra žala siekė apie 4 tūkst. eurų.
Vis dėlto, net dėl terorizmo teistas A. Jakštas šiandien triumfuoja. Po ilgo bylinėjimosi proceso, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė jį išteisinti.
Kaltė grįsta prielaidomis
Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo A. Jakšto apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio. Šį antradienį paskelbtas nuosprendis.
Juo A. Jakštas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą įbauginti dalį visuomenės ir policijos komisariatą, jog šis susilaikytų nuo tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo, visuotinai pavojingu būdu dideliu mastu sunaikino bei sugadino svetimą turtą.
Anot Kauno teismo, siekdamas keršyti policijos pareigūnams už neva neteisėtus procesinius veiksmus, A. Jakštas nurodė organizuotos grupės nariams organizuoti automobilių padegimus, parinkti šiems nusikaltimams padaryti tinkamus asmenis.
Ši byla Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama antrą kartą. A. Jakštas tik vienas skundė apeliacinės instancijos procesinį sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Kiti nuteistieji šioje byloje sprendimo neskundė.
Lietuvos apeliacinis teismas akcentavo, kad apygardos teismas A. Jakštą nuteisė vadovaudamasis trijų liudytojų parodymais. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs šių asmenų parodymus, nusprendė, kad parodymai nėra patikimi. Tiek pagal Lietuvos teismų praktiką, tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie parodymai negali lemti apkaltinamojo nuosprendžio. Todėl teisėjų kolegija A. Jakštą išteisino.
„Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o šioje byloje nesurinkta įrodymų, kad A. Jakštas nurodė organizuoti automobilių padegimus, parinkti šiems nusikaltimams padaryti tinkamus asmenis ir taip visuotinai pavojingu būdu naikinti bei gadinti svetimą turtą“, – teigia bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkas A. Piesliakas.
Šioje baudžiamojoje byloje A. Jakšto kaltė organizavus automobilių padegimus buvo grindžiama iš esmės trimis įrodymų šaltiniais – liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais ir dviejų liudytojų, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal A. Jakšto apeliacinį skundą bei patikrinusi minėtų trijų asmenų parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, padarė išvadą, kad minėtų asmenų parodymai yra prieštaringi, liudytojai, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nepatvirtino nė vienos liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, nurodytos aplinkybės apie nagrinėjamus įvykius.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsigalioja jo priėmimo dieną ir per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiamas LAT.
Teismas įvardijo, kaip teroristus
Naujienų portalas tv3.lt anksčiau rašė, kad po šio nusikaltimo prabėgus 7-iems metams Kauno apygardos teisme nuosprendžius išgirdo 10 asmenų. Iš pradžių jie buvo teisiami pagal „egzotišką“ Lietuvoje Baudžiamojo Kodekso straipsnį – dėl teroro akto, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti sunkių padarinių, nesunkiai sutrikdant sveikatą vienam ar daugiau žmonių arba sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai.
„Teroristais“ tapusios marijampoliečių gaujos vadeiva A. Jakštas tuo metu sulaukė griežčiausios 6,5 metų įkalinimo bausmės. Kiti vykdytojai – Petras Sidabra, Deividas Jurkūnas, Rytis Bendoraitis, Andrius Skirpstas, Rolandas Juozas Vyšniauskas, Raimundas Gelčys, Marius Kirjanovas, Tautvydas Guzaitis, Mantas Žaliauskas – sulaukė ketverių, trejų metų ar dar švelnesnių įkalinimo bausmių.
Bet „teroristais“ paversti banditai iškart pateikė apeliacijas, kurias išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas kaltinimus gaujos nariams perkvalifikavo. Galiausia, jie buvo nuteisti jau tik dėl svetimo turto sugadinimo. Dėl šios priežasties tam pačiam A. Jakštui bausmė buvo sušvelninta dvejais metais.
Daliai kitų gaujos narių bausmės taip pat buvo sušvelnintos, tačiau dėl to, kad jie buvo nuteisti ir dėl kitų nusikaltimų, kai kurie jų už grotų buvo priversti praleisti net daugiau nei gaujos vadeiva A. Jakštas. Pavyzdžiui, M. Kirjanovui skirta 9 su puse metų subendrinta įkalinimo bausmė.
Pranešimai vienas po kito
Bylos duomenimis, nusikaltimas įvykdytas 2011 metų sausio 12–13 dienomis. Mašinos padegtos išdaužiant stiklą ir į saloną įmetant degias medžiagas.
Iš pradžių tą naktį 0.08 val. buvo padegti S. D. priklausantys 1989 m. „VW Golf“ ir 1991 m. „VW Passat“ automobiliai. Abu jie stovėjo greta vienas kito. Labiausiai nukentėjo golfas. Išdegė jo vidus, sudegė variklio dangtis.
Maždaug po 6 minučių ugniagesius pasiekė pranešimas, kad įsiplieskė gaisras gretimos Balsupių gatvės namo kieme. Padegtas buvo R. L. priklausantis 1991 m. „Citroen XM“. Išdegė automobilio vidus, apsvilo kėbulas.
Nepraėjus nė dviem minutėms nuo pastarojo pranešimo, pagalbos prašymas atskriejo iš Vytauto g. 65-ojo namo kiemo. Čia buvo padegtas E. K. priklausantis 1986 m. „Audi 80“. Supleškėjo jo vidus.
Dar po dviejų minučių Vytauto gatvės 41-ojo namo kieme pleškėjo M. M. du 10 metų senumo „Audi 100“ automobiliai.
23 minutės po vidurnakčio liepsnos siaubė J. Ambrazevičiaus-Brazaičio g. 25-ojo namo kieme stovintį 1994 m. „VW Golf“ automobilį. Išdegė automobilio salonas, sutrūko priekinis stiklas. Automobilis priklauso marijampoliečiui O. M.
Netrukus liepsnojo prie Draugystės g. 17-ojo namo stovintis 1987 m. „VW Golf“, priklausantis A. S. Išdegė automobilio vidus. Visi automobiliai suniokoti nepataisomai. Nė vienas jų nebuvo apdraustas. Pasak pareigūnų, nė vienas sudeginto automobilio savininkas nepriklauso verslo pasauliui.
