„Nuo šiol Lietuvos priešai – Amerikos priešai“. Lietuviai ne kartą įsitikino, kad šie George'o W.Busho ištarti žodžiai – gryniausia melagystė, o išties Amerikos priešai yra Lietuvos.
Būtų dar nieko, jei tai būtų tik nekalta melagystė, tačiau po vakarykščio Valstybės gynimo tarybos posėdžio paaiškėjo, kad yra kur kas blogiau. Amerikiečiai ne tik savo priešus primetė mums, bet ir mūsų šalyje ketina juos apgyvendinti, rašo „Respublika“.
Lietuvos diplomatai tokiam užmojui jau uždegė žalią šviesą, tuo tarpu teisininkai teigia esą priblokšti.
Pradės konsultacijas
Vakar pas prezidentą Valdą Adamkų posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba Užsienio reikalų ministeriją (URM) įgaliojo pradėti konsultacijas su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracija dėl galimybės priimti kelis JAV Gvantanamo sulaikymo centre kalinamus asmenis.
„URM įpareigota pradėti konsultacijas su JAV administracijos atstovais dėl techninių, teisinių, saugumo aspektų, susijusių su keleto sulaikytųjų iš Gvantanamo sulaikymo centro priėmimo galimybės Lietuvos teritorijoje“, - po posėdžio pranešė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
Kaip žinoma, naujasis JAV prezidentas Barackas Obama, vos pradėjęs eiti pareigas, paskelbė ketinantis uždaryti žmogaus teisių gynėjų itin kritikuotą Gvantanamo kalėjimą. Dėl to JAV paprašė ir savo sąjungininkų pagalbos.
„Tai yra bendras Europos Sąjungos (ES) sveikinimas, kad Gvantanamo bazė yra uždaroma ir, mūsų požiūriu, tai visų pirma yra žmogaus teisių užtikrinimo aspektai. Ir mes esame pasiruošę svarstyti su tuo susijusius klausimus“, - kalbėjo V. Ušackas.
Spręs svetimas problemas
Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, konsultacijas Lietuva pradeda atsižvelgdama į JAV prašymą.
„Yra mūsų partnerių prašymas. Tokius prašymus yra gavusios ir kitos ES valstybės. Šie prašymai yra svarstomi ir ES lygiu, lauksime konsultacijų ES lygiu pabaigos. Mes čia matome ir savo tam tikrą partnerystės atsakomybę“, - paaiškino A. Kubilius.
Kalbama, kad Lietuva priimtų iki dešimties asmenų, kurie, V. Ušacko žodžiais, „nekeltų pavojaus ir grėsmės Lietuvos saugumui ir viešajai tvarkai“. Kol kas neaišku, kur būtų Lietuvoje laikomi iš Gvantanamo atvežti asmenys ir koks būtų jų statusas.
Pranešama, kad šiuo metu Gvantaname kali apie 250 kalinių, 60 iš jų laikomi nepavojingais, jie ir galėtų būti perduoti europiečių globon.
Kuboje esantis ir JAV priklausantis Gvantanamo sulaikymo centras skirtas terorizmu įtariamiems asmenims laikyti. Jis įkurtas po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristų išpuolių JAV.
Komentaras
Dainius Žalimas
Tarptautinės teisės ekspertas
Galiu tiktai pasakyti, kad toks pavedimas duotas neišnagrinėjus iki galo tarptautinės ir Lietuvos nacionalinės teisės aktų. Aš asmeniškai tokį perdavimą įsivaizduoju labai sunkiai, nes tie žmonės vis dėlto nėra prekės, kurias galima kilnoti iš vienos į kitą valstybę šiaip sau susitarus. Jie turi žmogaus teises, jie nėra nuteisti, jiems yra nepateikti jokie kaltinimai. Tai tam, kad jie atvažiuotų į Lietuvą, būtina, kad jie patys to norėtų.
Antra, nesu tikras, kad dabartinė Lietuvos teisinė bazė leistų tokiems asmenims atvykti į Lietuvą. Nebent jie patys pasiprašytų pabėgėlių statuso. Bet čia iškiltų dilema, kaip ir įsileidžiant bet kurį užsienietį - Lietuva negalėtų priimti tokių asmenų, jeigu būtų duomenų, kad jie kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Čia ir yra paradoksas. Nors tvirtinama, kad jie bus nepavojingi, bet klausimas yra, kodėl jie tuomet aštuonerius metus praleido Gvantaname? Aš matau čia labai daug klausimų, į kuriuos atsakymo nėra.
Kęstutis Čilinskas
Teisininkas
Esu priblokštas. Valstybės saugumo požiūriu toks sprendimas yra nesuprantamas. Tarptautinės teisės požiūriu tie asmenys Gvantanamo centre buvo ir yra laikomi neteisėtai, nes nėra jokio teismo sprendimo.
Tą galų gale pripažino ir dabartinė JAV valdžia. Mūsų sprendimas tęsti tuos veiksmus, prisidėti prie jų pratęsimo teisės požiūriu yra nepriimtinas. JAV ieško bendrininkų, kaip toliau tęsti neteisėtus veiksmus, ir nori, kad kitos šalys pasidalytų atsakomybe už neteisėtą elgesį su tais žmonėmis.
Dabar perkeliami tie žmonės, kurių nenori paleisti ir negali nuteisti. Pagal tarptautinius teisės aktus tie žmonės turi visą teisę grįžti į savo gyvenamąsias vietas arba ten, kur buvo sulaikyti. Jie negali būti pabėgėliais, nes mes matome, kad vyksta derybos tarp valdžių. Ne žmonės nusprendžia prašyti prieglobsčio, bet valstybių valdžios derasi tarpusavyje, kur kokį žmogų padėti. Su teise tai nesuderinama. Tai savotiškas vergovinės santvarkos tęsinys.
Arturas Paknys
