Patiklių žmonių sąskaitų ištuštinimo schemos sugalvojamos tokios sudėtingos, kad net geriausi tyrėjai neranda įkalčių, kad įrodytų akivaizdaus sukčiaus kaltę.
Daugiau tarpininkų
Ypač puikiai pasiruošę išgauti elektroninės bankininkystės ir kitus duomenis atliekantieji bausmę įkalinimo įstaigose. Pareigūnai teigia, jog kratų metu be mobiliojo ryšio telefonų, kurie paprastai būna „niekieno“, nes dažniausiai surandami bendrojo naudojimo patalpose, be SIM kortelių (SIM kortelės aptinkamos atskirai), randamos ir psichologijos knygos, ir tekstai, kuriuos išmokę nuteistieji skambina būsimosioms aukoms.
Kalbinti prokurorai ir tyrėjai patvirtino, kad dabar į „sukčiavimo modelį“ įtraukiama daug daugiau asmenų nei, kad būdavo anksčiau, nuo nukentėjusiojo sąskaitos pinigai keliauja į laisvėje esančių draugų sąskaitas, vėliau jos dalimis pervedamos tam, kas „užsakė muziką“. Žodžiu, tokia paini grandinė daroma tam, kad kuo sunkiau būtų galima išsiaiškinti tikruosius kaltininkus.
„Pareigūnai“ paprašė duomenų
Štai neseniai Klaipėdos apylinkės teisme buvo teisiamas sukčiavimu kaltinamas šiaulietis Mindaugas Šitikovas (19 m. teistas 3 kartus), kuris šiuo metu Marijampolės pataisos namuose (PN) jau atlieka bausmę už tai, kad sunkiai sužalojo negalintį apsiginti žmogų, klastojo dokumentus, naudojosi padirbta banko kortele ir kitus nusikaltimus. Šį kartą prieš teismą stojęs M. Šitikovas buvo kaltinamas apgavęs šiaulietę Zitą A. ir ištuštinęs moters sąskaitą – nuėmęs beveik 4000 litų. Siužetas visiems iki skausmo žinomas.
Pernai lapkričio 13-ąją, iš Marijampolės PN, M. Šitikovas paskambino Zitai A. ir prisistatęs Kauno miesto policijos komisariato komisaru, pareiškė jai, jog pagavo moterį, kuri iš jos sąskaitos norėjo paimti pinigus. „Pareigūnas“ paaiškino, kad pas sulaikytąją surastos keturios Zitos A. vardu išduotos banko kortelės. Išsigandusi moteris „pareigūno“ paklausė, ar dar likę pinigų sąskaitoje ir, ką jai toliau daryti. Tuomet „policijos pareigūnas“ sujungė ją neva su banko darbuotoju.
Atsiliepęs jaunas vyriškas balsas patikino, kad pinigai dar sąskaitoje ir liepė Zitai A. padiktuoti internetinio prisijungimo prie banko sąskaitos kodus. Moteris ir padiktavo. Tik po kurio laiko jai kilo įtarimas, jog pakliuvo ant sukčių kabliuko, tad kreipėsi į policiją. Tačiau pavėlavo – sukčiai jau buvo susišlavę visus Zitos A. sąskaitoje buvusius pinigus – 3 700 litų.
Nieko nepažįsta
Teisme M. Šitikovas aiškino, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Girdi, kartu kalėjęs vyras, kurio nei vardo nei pavardės nežino, buvo jam skolingas 400 litų už cigaretes. Taigi tas skolininkas ir paprašė jo pasakyti sąskaitos, į kurią galėtų pervesti susikaupusią skolą, numerį.
Tad jis paskambinęs savo draugei Sandrai B. ir paprašęs leisti jam pasinaudoti jos sąskaita. Su mergina buvo sutarta, kad, kai į jos sąskaitą „įkris“ pinigai, ji privalanti juos nuimti ir grynais atiduoti jaunuoliui, su kuriuo ji turės susitikti prie parduotuvės „Saulės miestas“, autobusų stotelėje.
Mergina prisipažino padėjusi M. Šitikovui. 3000 litų, kurie „atsirado“ jos sąskaitoje, nuėmusi ir atidavusi nurodytoje vietoje prie jos priėjusiam maždaug 20 metų nepažįstamam jaunuoliui vardu Marius. Dar 200 ir 150 litų pervedusi į M. Šitikovo nurodytas sąskaitas ir 150 litų – pačiam M. Šitikovui. Pasirodė, jog nurodytos sąskaitos priklausė taip pat Marijampolės PN bausmes atliekantiems nuteistiesiems.
Teisme jaunuoliui buvo visiškai sutrikusi atmintis: jis dievagojosi, nežinąs, nei kieno tos sąskaitos buvusios, nei kodėl tuos pinigus jiems reikėję pervesti, nes nepažinojo tų žmonių...
„Niekieno“ telefonai
Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kas ištikrųjų skambino nukentėjusiajai (moteris neatpažino skambinusiojo balso). Kratų Marijampolės PN metu po suolais ar spintelėmis, kurios yra bendro naudojimo, buvo rasti mobiliojo ryšio telefonai be SIM kortelių, tačiau kieno jie – nebuvo nustatyta.
Tiesa, M. Šitikovas prisipažino, jog neteisėtai turėjo ir naudojosi telefonu, kurį... kažkur pametęs ar atidavęs. Neprisipažino už ką gavo pinigų ir tie, kuriems jie buvo persiųsti – aiškino, kad, girdi, daug kas buvę skolingi už cigaretes ar telefoną, tai, matyt, ir atsiskaitę...
Na, o teismas konstatavo, jog „byloje nesurinkta duomenų, kad kaltinamasis neteisėtai panaudodamas naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis atliko finansines operacijas ir apgaule įgijo svetimą turtą“ ir M. Šitikovą išteisino, o nukentėjusiosios Zitos A. civilinį ieškinį atmetė.
Klaipėdos miesto apylinkės prokurorė Jolanta Sarpalienė, kontroliavusi šią bylą, po teismo tvirtino, jog šis nuosprendis tikrai bus apskųstas aukštesniai instancijai.
Būtina griežtinti įstatymus
Vasaros pradžioje Teisingumo ministerijoje buvo surengtas pasitarimas telefoninio sukčiavimo problematikos ir prevencijos klausimais, kuriame dalyvavo visų suinteresuotų tarnybų atstovai ir seimo nariai.
Tarp galimų priemonių kovai su telefoniniu sukčiavimu buvo svarstoma ar nevertėtų draudžiamų daiktų perdavėjams sugriežtinti atsakomybės – vietoje dabar taikomos administracinės, kai atsiperkama simbolinėmis baudomis, taikyti baudžiamąją, kur gręsia daug didesnės bausmės. „Šiuo metu nei patys savo jėgomis, nei su policijos pagalba negalime atsimušti nuo „šaudytojų“ (kurie draudžiamus daiktus iššauna į įkalinimo įstaigos teritoriją savadirbe patranka – aut. past.), nei nuo metikų. Vienus sugauname, o jų vieton stoja kiti, nes jiems tegręsia tik administracinė atsakomybė. Tokie susimoka 100-200 litų baudą ir vėl savo daro“, – ne kartą yra sakęs Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Virginijus Ceslevičius.
Kai kurių pareigūnų nuomone, telefoniniai sukčiai taip pat turėtų būti baudžiami griežčiau – dėl turto prievartavimo, o ne kaip dabar – dėl sukčiavimo.
Mobiliojo ryšio blokavimas
Alytaus pataisos namų direktoriaus Kęstučio Jasmonto nuomone, vienintelis būdas sutramdyti telefoninius sukčius įkalinimo įstaigose – visiškas mobiliojo ryšio blokavimas.
„Už sukčiavimą nuteistų asmenų skaičius kinta milžinišku pagreičiu, – sako direktorius. – Vien į mūsų įstaigą pernai atsiųsti 92 asmenys atlikti bausmes už sukčiavimą, o šiais metais tokių turime jau 120. Mūsų įkalinimo įstaigoje blokavimo sistema teuždengia tik 30 procentų teritorijos, kituose PN – irgi panašiai. Jokios kitos priemonės neužtikrins, kad atliekantieji bausmę ir toliau neapgaudinėtų žmonių“.
Kaip pranešė Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos vyriausioji specialistė Audrė Mišeikienė, šiuo metu Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje yra paskelbti patikslinti mobiliojo ryšio blokavimo įrangos techniniai reikalavimai. Iki rugsėjo pabaigos, norintys dalyvauti pirkime, gali pateikti pastabas. Perkanti organizacija apsvarstys pastabas ir priims sprendimus dėl techninių specifikacijų patikslinimo.
Spalio pradžioje planuojama pradėti mobiliojo ryšio blokavimo įrangos pirkimo, įdiegimo ir priežiūros pirkimo procedūrą.
Ne kartą rašėme, kad laisvės atėmimo vietose įrengta mobilaus ryšio blokavimo įranga, kol kas nieko gero neduoda. Štai prieš keletą metų tokia blokavimo įranga buvo įrengta Marijampolės PN. Tačiau nepasiteisino, nes trikdė ir netoliese gyvenančių žmonių mobiliojo telefono ryšį.
Be to, technologijoms sparčiai žengiant į priekį ir nuolat trūkstant lėšų, atrodo, kol kas neįmanoma operatyviai suspėti tobulinti šią blokavimo įrangą.
Kaip teigia patys pareigūnai, ikiteisminiams tyrimams kasmet išleidžiama apie 8 milijonai litų. Tad gal valdžios vyrams vertėtų peržiūrėti prioritetus – ar norima gyventi saugiai? – ir šiuos pinigus skirti ryšio reguliavimo tarnyboms, kurios aptarnautų ryšio blokavimo sistemas, žengtų koja kojon su naujomis technologijomis ir nuolat jas tobulintų. TIK FAKTAI:
Telefoniniai sukčiai pernai iš gyventojų išviliojo apie 3 mln. litų.
Buvo pradėti 700 ikiteisminių tyrimų dėl telefoninio sukčiavimo iš įkalinimo įstaigų (Alytaus PN – 600, Marijampolės PN – 100).
Kiekvienais metais iš nuteistųjų įkalinimo įstaigose paimama maždaug apie 4 000 nelegaliai įsigytų mobiliojo ryšio telefonų, apie 3000 SIM kortelių ir apie 1500 sulaikoma asmenų, bandžiusių perduoti draudžiamų daiktų.
Šiais metais iš vienos Kauno miesto gyventojos telefoniniai sukčiai per mėnesį apgaule išviliojo rekordinę pinigų sumą – 310 970 litų. Šiuo metu įtarimai pareikšti 10 Panevėžio, Kupiškio, Jonavos, Ukmergės, Utenos, Rokiškio, Širvintų rajono gyventojų. Jiems vadovavo bausmę Alytaus PN atliekantis V. V. (30 m.).
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
