Bekovodamas su Aukščiausiojo Teismo pirmininku Vytautu Greičiumi, prezidentas Valdas Adamkus tikriausiai pamiršo, kad kai kurių kitų teismų pirmininkai vadovauja nebe pirmą kadenciją arba, pasibaigus kadencijai, vadovauja laikinai.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkas Gintautas Kaulakis jau 15 metų vadovauja šiam teismui, Nijolė Stepanavičienė Zarasų apylinkės teisme pirmininkauja 22 metus, Saulius Mikšys ; Jurbarko apylinkės teisme – 17 metų, Albertas Milinis Kauno apygardos teisme – 14 metų. Didelė grupė teismo pirmininkų dirba laikinai.
Darbas – „laikinai“
Dar pernai rudenį aistros virė ir Vyriausiajame administraciniame teisme (VAT). Pasibaigus šio teismo pirmininko Virgilijaus Valančiaus kadencijai, tik du teisėjai – vienas iš jų pats V. Valančius – pateikė paraiškas užimti pirmininko pareigas. Tuomet prezidentas V. Adamkus nutarė pratęsti terminą, tačiau jau praėjo beveik pusė metų, o prezidentas niekaip negali apsispręsti ir paskirti VAT pirmininko. Šiuo metu jo pareigas laikinai eina VAT pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas.
Panašiai buvo ir su Visagino miesto apylinkės teismo pirmininku Valdu Ciesiūnu. Pasibaigus jo kaip teismo pirmininko kadencijai, laikinuoju pirmininku V. Ciesiūnas išbuvo beveik pusantrų metų.
Lietuvoje yra 54 apylinkių teismai, 5 – apygardų. Juose 25 teismo pirmininkai buvo pakeisti arba iš naujo patvirtinti tik po poros metų pertraukos.
Ilgiausiai teismui vadovaujanti – nuo 1982 metų – Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkė Danguolė Šuminaitė sako, kad mielai užleistų vietą kitam kolegai, tačiau kol kas į šią kėdę, be jos, nebuvo norinčių.
“Jeigu būna paduota keletas pareiškimų užimti teismo pirmininko vietai, – tikino pirmininkė, – tai buvusiam vadovui nelieka jokių šansų likti vadovauti teismui. Kadangi teismui vadovauju jau tikrai seniai, bandžiau įkalbėti kolegę, kad toji pateiktų paraišką užimti mūsų teismo pirmininko vietą, tačiau teisėja atsisakė, motyvuodama tuo, kad ji dar morališkai nepasiruošusi”.
Griežta atranka
Kai kurie kalbinti eiliniai teisėjai nesureikšmino situacijos. Anot jų, norėti tapti teismo pirmininku yra viena, o juo dirbti – kas kita. Ne kiekvienas eilinis teisėjas turi reikalingų tam darbui savybių.
“Neužtenka būti vien geru teisėju, – tokia pretendentų į teisėjus atrankos komisijos pirmininko, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros profesoriaus Juozo Žilio nuomonė. – Yra daugybė kriterijų, kuriais vertiname pretendentą. Tai – darbo stažas, užsieno kalbų mokėjimas, dalyvavimas teismų savivaldoje, kvalifikaciniai dalykai, pretendento motyvacija tapti teismo vadovu, jo pasiūlymai įstatymų leidyboje ir pan.
Yra sudaryta lentelė – pasišnekėję su kandidatais ir juos įvertinę, rašome balus. Tą sąrašą pateikiame Prezidentūrai. O prezidentas yra laisvas pasirinkti kandidatą”.
Pernai rudenį buvo suformuota dar ir nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija, kuri teisėjams, siekiantiems karjeros, rašo balus už jų profesinę veiklą. Tokiems teisėjams taikomi daug didesni reikalavimai.
Jie ne tik turi turėti ne mažesnį nei 5 metų teisėjo darbo stažą – dar peržiūrima, ar nėra pakeistų jų priimtų nuosprendžių aukštesnių instancijų teismuose, ar nebūta procesinių pažeidimų ir kt. “Norintys siekti karjeros privalo turėti šios komisijos įvertinimą“, – sakė profesorius J. Žilys
Į vadovo kėdę įsėsti sunku
Tačiau yra manančių ir kitaip. “Teisme kartais sudaroma tokia situacija, eiliniai teisėjai tiesiog “apdorojami”, kad neketintų kelti savo kandidatūros, – tvirtino kai kurie teisėjai, nenorėję viešinti savo pavardžių. – Daugelis bijo – pagalvoja, jei neišrinks, tai kaip po to reikės dirbti. Ir nuleidžia rankas”.
Visai neseniai Teisėjų tarybos posėdyje virė aistros dėl pretendentų į Prienų rajono apylinkės teismo pirmininko vietą. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, išklausiusi kandidatus, geriausiai įvertino buvusią teismo pirmininkę – Izoldą Nėnienę, dirbusią pirmininke šiame teisme nuo 2003 metų. Antroje vietoje liko Alytaus teismo teisėja Irmutė Kliučinskienė, taip pat pareiškusi norą tapti Prienų rajono apylinkės teismo pirmininke. Prezidentas ją ir pasirinko, tačiau tai ne visiems patiko.
Kauno apygardos pirmininkas net buvo atsivežęs kolektyvo laišką, kuriame Prienų rajono teismo darbuotojai prašo palikti senąją pirmininkę.
“Rotacija vyksta sunkiai, – teigė Kauno miesto apylinkės teismo teisėja, Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pavaduotoja Diana Labokaitė. – Dar pernai gruodį nuo Apylinkių teismų teisėjų sąjungos rašėme raštą Seimui, paprašėme Seimo narių atkreipti dėmesį į tam tikras Teismų įstatymo nuostatas, kurios įtakoja visos teismų sistemos būklę, psichologinį klimatą, imlumą permainoms ir tobulėjimui”.
Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui tuomet buvo rašoma: „Teismų sistemoje reikalingos permainos, didesnis atvirumas visuomenei. Teismų sistema yra sustabarėjusi, dažnai persmelkta baimės, tarpusavio santykiai teismų kolektyvuose nėra geri. Visa tai didžia dalimi sąlygoja realios rotacijos nebuvimas teismų vadovaujančiose pozicijose“.
Įstatymų nesupranta patys
Teismų įstatyme pasakyta, kad teismų pirmininkai į tas pačias pareigas gali būti skiriami ne daugiau nei dviem kadencijoms iš eilės, tačiau 2008-ųjų liepą Teismų įstatyme atsirado pataisos: „Jei teismų pirmininkai, pirmininkų pavaduotojai bei skyrių pirmininkai, paskirti iki LR Teismų įstatymo (...) straipsnių pakeitimo (...) šias pareigas tame pačiame teisme ėjo kadencijos trukmės ar ilgesnį laikotarpį, šis laikotarpis prilyginamas pirmajai kadencijai tame pačiame teisme“.
Paparašyti paaiškinti šią nuostatą daugelis teisėjų tik gūžčiojo pečiais. „Kai nėra viešumo, bandoma elgtis kaip patogiau „klanui“, – teigė kai kurie teisėjai.
Jau seniai sklando gandai, kad teisėjų gildija – smarkiai susikaldžiusi. Vieni norėtų permainų, kiti, dažniausiai jau sėdintys aukštuose postuose, linkę laikyti viską savo rankose.
Nors prikurta keletas atrankos į teisėjus komisijų, tačiau, kaip teigė daugelis kalbintųjų, jos nieko nereiškia – paprastai viskas būna nuspręsta iš anksto.
Prezidentas nei atrankos į teisėjus komisijos, nei Teisėjų tarybos patarimų gali net ir neskaityti – jis laisvas pasirinkti kandidatą, net nepraėjusį jokios atrankos.
Tačiau iš tiesų teisėjų klanas bando visokiais būdais daryti prezidentui įtaką, prisidengdami visokiais „patarimais“ bei „atrankomis“.
Laukia permainų
Dalis teisėjų supranta, kad teismų sistemoje reikalinga pertvarka (ne veltui pernai rudenį įsikūrė Apylinkių teismų teisėjų sąjunga), tačiau vežimas iš vietos niekaip nepajuda.
Teisėjų klanas, sumaniai pasitelkęs prezidentą, jau įrodė, kad jis yra stipresnis net už Seimą, už valstybę. Konstitucinis Teismas išsiaiškino, kad teisėjų algų mažinti negalima, tad dabar teisėjai bylinėjasi su valstybe ir prisiteisia tūkstančius.
Premjeras Andrius Kubilius ironizuoja, kad greitai Lietuvai gali tekti gintis nuo teisėjų Europos Žmogaus Teisių Teisme. Premjero nuomone, teismai vis uždaresni ir atsiskyrę. Kaip ir daugelis, jis tikisi, kad situacija pasikeis po prezidento rinkimų.
Aurelija Žutautienė
