Susumavus 2013-ųjų pabaigoje vykdytos apklausos rezultatus, paaiškėjo, kad pernai žmonių pasitikėjimas teismais ir policija išaugo. Apklausoje dalyvavo 3000 Lietuvos gyventojų.
Nuomonė – nereali
Kas lemia teismų, prokuratūros, policijos veiklos vertinimo pokyčius? Kas daro įtaką visuomenės nuomonei? Ką daryti, kad šių institucijų darbu būtų patenkinti žmonės? Šiais klausimais diskutavo į atvirą seminarą Vilniuje susirinkę teismų ir teisėsaugos institucijų atstovai.
„Tai, kad įvaizdis ne visada sutampa su realia situacija, rodo tyrimai. Praėjusių metų pabaigoje atlikus visuomenės apklausą dėl teismų ir teisėsaugos institucijų veiklos vertinimo, paaiškėjo, kad žmonių nuomonė apie korupcijos lygį teismuose ir policijoje yra nutolusi nuo realybės. Pagrindinė nepasitikėjimo teismais priežastis – gyventojų manymas, kad teismai yra korumpuoti, tačiau realiai su šia problema teigia susidūrę tik keli procentai apklaustųjų“, – pažymėjo seminare tyrimo rezultatus pristačiusi sociologė dr. Eglė Vileikienė.
Anot sociologės, norint susidaryti realų vaizdą tiriamuoju klausimu, tyrimai turėtų būti pakankamai reprezentatyvūs ir išsamūs. „Norint sužinoti tikrą teismų veiklos vertinimą, neužtenka užduoti vieną klausimą – pasitiki ar nepasitiki. Tai labai neapibrėžtas vertinimas. Todėl reikia klausti nuosekliai, sudarant galimybę išsakyti savo nuomonę“, – teigė E. Vileikienė.
Situacija keičiasi
Pritardamas mokslininkei, Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius pažymėjo, kad visuomenės tyrimai daromi ne tam, jog pamatytume, kokie geri yra teisėjai. „Jeigu rezultatai gerėja, tai džiugina, tačiau kur kas svarbiau nustatyti, kur klystame, kur esame nesuprasti, kokius konkrečius veiksmus galime padaryti savo darbe žmonių labui, siekdami užsitarnauti dar didesnį pasitikėjimą ir teigiamą darbo įvertinimą“, – teigė G. Kryževičius.
Docentas Eugenijus Laurinaitis, psichoterapeutas, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos pirmininkas, seminare aiškino, kad teisingumą žmonės supranta labai skirtingai, todėl tikėtis, jog visi teismų darbą vertins teigiamai, yra naivu. „Man rūpi ne teismų įvaizdis. Man rūpi – vaizdas. Tiksliau – žmonės, kurie šioje sistemoje dirba. Per tuos metus, kai dirbu teisėjų atrankos komisijoje, matau, kad tikrai daug kas pasikeitė. Pirmiausia, pirmininkų požiūris į atranką, į rašomas teisėjų charakteristikas. Dabar jose atsispindi realybė. Jeigu ir toliau bus einama šia kryptimi, rezultatai tikrai bus matyti“, – teigė psichoterapeutas.
Buvusi Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja Danutė Jočienė susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į visuomenės lūkesčius dėl teismų ir teismų veiklos nepriklausomumo bei nešališkumo principus. „Jokios atakos žiniasklaidoje negali daryti įtakos teismams. Turi būti užtikrinta žmonių teisė į teisingą teismą. Štai Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimai tikrai nėra aukšti, ir netgi neigiami, tačiau šio teismo prioritetas – ne įvaizdis, o kokybiški sprendimai, kalbantys patys už save“, – pabrėžė teisėja.
Pasak jos, kalbėdami apie teismą, žmonės turi prisiminti, kad yra proceso reikalavimai, kuriais teisėjai privalo vadovautis. Būtent šios taisyklės turi būti sutvarkytos taip, kad būtų užtikrintas efektyvus teismų darbas ir teisingumo vykdymas.
Visada turės oponentų Policijos generalinio komisaro patarėjas Povilas Malakauskas, kalbėdamas apie institucijų veiklos kryptis, pažymėjo, kad, norint įsivertinti savo darbą ir pasiekimus, reikia turėti strategiją ir aiškius vertinimo rodiklius. „Išsamūs sociologiniai tyrimai ir yra viena iš priemonių pamatuoti, kaip dirbame. Kuo aukštesni rodikliai, tuo didesni žmonių lūkesčiai“, – teigė pranešėjas.
Apie tai, nuo ko priklauso teismų ir teisėsaugos institucijų įvaizdis, savo įžvalgomis dalijosi ir ryšių su visuomene konsultantas Kęstutis Gečas. Pasak jo, teismai ir teisėsaugos institucijos neišvengiamai visada turės oponentų: „Juk tai yra institucijos, kurios žmogų sulaiko ir teisia. O štai ugniagesiai-gelbėtojai – tik gelbėja“. K. Gečo teigimu, žmonės nuomonę susidaro rinkdami informaciją iš įvairių šaltinių – savo asmeninės patirties, nuogirdų, žiniasklaidos ir pan. Tad siekiant išvengti interpretacijų, būtina pačioms institucijoms teikti kuo daugiau aiškios informacijos visuomenei. „Taip pat labai svarbu – ir nuoseklumas. Jeigu vadovai kalba apie aukštą aptarnavimo kokybę, tačiau tiesiogiai piliečius aptarnaujantys asmenys to neparodo, tai rezultato nebus“, – teigė komunikacijos specialistas. NTA ir „Akistatos“ inf.
