Dėl akivaizdžiai švelnių nuosprendžių kvaišalų platintojams atsakomybė tenka ir šalies teisėjams.
Per tris mėnesius – trys milžiniškos Lietuvai skirtos narkotikų siuntos. Tokia neseniai šalies visuomenę pašiurpinusi statistika iškėlė ir nemažai klausimų dėl palankių įstatymų bei teisėjų sprendimų narkomafijos baronams.
Kartais atrodo, kad kova prieš tokius žmones vyksta tik dėl akių. Stambiųjų nusikaltėlių susivienijimų atstovų didžiulė įtaka politikai ir verslui paaiškina, kodėl teisėsauga visai neveikli, o valdžios vyrai taip vangiai imasi efektyvių priemonių.
Iki šiol atvira diskusija: ar deramų bausmių sulaukia tie, kurie gamina, gabena ir pardavinėja gatvėse jaunimą nuodijančius kvaišalus?
Išsisuko ir Pšidzės sūnus
Atsakymą pateikė plačiai nuskambėjęs 34 metų Egidijaus Jankevičiaus, jau penkioliktus metus nuo teisėsaugos besislapstančio vieno Kauno mafijos įkūrėjo Andriaus Jankevičiaus, geriau žinomo Pšidzės pravarde, sūnaus ir dviejų bičiulių teismo procesas Kauno apygardos teisme.
2007-ųjų liepą Policijos departamento kriminalistai ir „Aro“ pareigūnai trimitavo sučiupę milžiniškos pogrindinės kanapių laboratorijos steigėjus Prienų rajone, Bačkininkų kaime.
Čia buvo sulaikyti Pšidziuko pavarde išgarsėjęs E. Jankevičius ir 38 metų Evaldas Ivanauskas. Jie tikino nieko nežinoję apie slapčia sodyboje auginamas kanapes.
Niekas tada neabejojo, jog kvaileliais apsimetantys kauniečiai bus ilgiems metams įkišti į kalėjimą. Tačiau Kauno apygardos teisėjas Arvydas Stankus abu vyriškius tik paglostė − nubaudė laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams.
Šį laiką E. Jankevičius ir E. Ivanauskas dar iki teismo jau buvo praleidę už grotų, todėl po nuosprendžio išėjo į laisvę. Dar vienas jų bičiulis − 38 metų Rolandas Avyžius išvis išteisintas.
Pogrindinė kanapių plantacija
Su minėta trijulė siejama pogrindinė sodyba Bačkininkuose dabar vadinama viena pirmųjų kanapių plantacijų, kuri buvo itin moderniai įrengta. Joje buvę įrenginiai veikė automatiniu režimu.
Įvažiavimas į pagrindinį sodybos rūsį, kuriame buvo auginami kanapių sodinukai, buvo užblokuotas pertvaromis. Jame – daugybė ventiliacinių vamzdžių, apšiltintos durys bei sienos, buvo aptiktas netgi specialus įrenginys elektrai gaminti.
Tokia įranga nustebino net visko mačiusius operatyvininkus ir narkotikų gamybos laboratorijų ekspertus. Teisėsaugininkams šturmavus sodybą buvo aptikta apie 5,5 kilogramo jau paruoštos vartoti „žolės“, o vazonėliuose − dar beveik 23 kilogramai kanapių. Jas susmulkinus ir sudžiovinus, būtų buvęs didelis kiekis marihuanos, kuri itin paplitusi tarp bohemiškos prigimties jaunuolių.
Stebina teismų požiūris
„Narkotikai − staiga atsiradusi problema, apie kurią Lietuvoje iki 1990 metų niekas garsiai nešnekėjo. Tuo metu šia tema domėjosi tik idėjiniai kriminalistai. Oficialiai narkomanijos sovietiniais metais nebuvo kaip ir prostitucijos ar organizuoto nusikalstamumo.
Narkomanija – socialinė problema. Juk narkomanams reikia nuolat svaigintis, o tam reikia pinigų. Paprastai jie niekur nedirba, todėl priversti vogti, plėšti, žudyti, − teigė Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Rimkevičius. − Aišku, Lietuva ne Amerika ir ne Jungtinė Karalystė, bet tikrai problema mūsų krašte yra ne ką mažesnė. Deja, teismai ją mato kitu kampu ir paprastai narkotikų platintojų griežtai nebaudžia, nebent dėl reklamos, kaip, pavyzdžiui, Renatos vyrą (praeityje grožio konkursų karalienės Renatos Ražanauskienės buvusį sutuoktinį Vytautą Ražanauską. − red. past.)“.
Ilgamečio kovotojo su banditų gaujomis teigimu, Lietuva visada buvo tarytum „laiptelis“ iš Rytų į Vakarus, ir atvirkščiai. Mūsų šalies geografinė padėtis nulėmė, kad įvariausi kvaišalai važiuoja pas mus arba pro mus.
„Vietiniai nusikaltėliai suprato šį privalumą ir ėmė kontroliuoti visus tranzito srautus: vogtų automobilių, kontrabandinių cigarečių, narkotikų ir spalvotųjų metalų, − „Balsas.lt savaitei“ toliau kalbėjo J. Rimkevičius. − Įdomus faktas, kad vietiniai gangsteriai sugebėjo atsispirti gaujų iš Rytų šalių invazijai, taip ir nepateko jų įtakon, visus nusikalstamus verslus savo teritorijoje kontroliavo ir kontroliuoja patys.
Būtent šita aplinkybė padarė Lietuvą reikšmingu narkotikų tranzito punktu, o tokie įtakingi ir gerbiami nusikaltėlių pasaulyje žmonės kaip Henrikas Daktaras ir kiti yra tam tikri šio tranzito saugumo garantai.“
„Kioskininkų“ judesiai
Ne vieni Kauno kriminalinių autoritetų bylai įrodymus surinkęs J. Rimkevičius sakė, kad jį ir kaip pareigūną, ir kaip žmogų iki šiol stebina „ryjikai“, kurie iš egzotiškų pasaulio šalių parveža narkotikus skrandžiuose.
„Ne ką mažiau nemalonių asociacijų sukelia jauni vaikinai, kurie tampa kvaišalų vežėjų arba urminių pardavėjų parankiniais – gatvės prekeiviais. Juos tenka pastebėti neretai. Jie dažniausiai važinėja juodais patrintais BMW, „golfais“ arba „Honda Accord“.
Paprastai po du mašinoje stovi benzino kolonėlėse, kitose aikštelėse, automobilių statymo vietose, nuolat šneka „mobiliakais“, susigužia, kai į juos įdėmiai pasižiūri. Klientas apsidairęs prieina ir atsisėda ant užpakalinės sėdynės, o po 15–20 sekundžių išlipa ir nueina greitu žingsniu, ar netrukus persėda į kitą automobilį, − gatvės prekeivių elgesį atskleidė J. Rimkevičius. − Neįsivaizduoju, kiek daug tokių „kioskininkų“ galima būtų išgaudyti, jei mūsų policija naudotų „civilinio patruliavimo“ metodą. Dėl to labai skauda širdį. Dukra auga, ir man labai neramu.“.
Sudėtinga surinkti įrodymus
Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos viršininkas Edvardas Šileris teigė, kad mūsų šalyje už milžiniško kiekio kvaišalų kontrabandą bausmės yra gana griežtos.
„Šiaip reikėtų analizuoti konkretų atvejį individualiai. Plačiau šį klausimą galėtų pakomentuoti teismai, nes tai − jų kompetencijos klausimas“, − nuo tiesaus atsakymo išsisuko E. Šileris.
Pareigūnas tvirtino, jog Lietuvoje nėra smarkiai padidėjęs narkotikų poreikis, gal tik kai kurios narkotikų rūšys tapo populiaresnės ar labiau prieinamos arba anksčiau buvusios populiarios rūšys buvo išstumtos kitų. Tarkime, heroinas pakeitė aguonų ir jų dalių koncentratą.
Tačiau jis nepaneigė, kad dėl ribotos rinkos Lietuva vis dar išlieka narkotikų tranzito šalimi tarp Vakarų Europos ir Rusijos, Ukrainos, ypač kalbant apie sintetinius narkotikus.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka kalbėjo, kad žiniasklaidoje pastaruoju metu pasirodė nemažai tendencingų rašinių apie neva šalyje suklestėjusį narkotikų kontrabandos verslą.
„Pastarieji įvykiai, kai kalėjimo išvengė Pšidzės sūnus, tiktai patvirtina, kad nėra taip lengva įrodyti baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų kaltę. Ypač sunku nustatyti gudriai užmaskuotų kanapių laboratorijų tikruosius savininkus“, − sakė A. Kliunka.
J. Rimkevičius: "Tokie asmenys kaip kadaise garsus H. Daktaras yra tam tikri narkotikų kelio saugumo garantai" (R. Kondratjevo nuotr.)
TIK FAKTAI
2010-ųjų sausis. Sulaikyta apie 400 kg kokaino, atliktos sėkmingos operacijos, pasibaigusios sulaikymais užsienyje.
Pernai vasarą išaiškinta psichotropinių medžiagų gamybos laboratorija Varėnos rajone, rastas didelis kiekis metamfetamino.
2009-ieji. Sulaikyti asmenys, gabenę apie 100 litrų BMK (prekursorių − medžiagos, be kurios negalima pagaminti narkotinių medžiagų).
2008-ieji. Sulaikyta 40 kg kokaino Klaipėdoje (išskirtinis slėpimo būdas − impregnuojant į kitas medžiagas, kas iš esmės iki minimumo sumažina aptikimo galimybę).
2008-ųjų gruodis. Užkirstas kelias didelio kiekio BMK patekimui į Lietuvą (paimta 600 litrų medžiagos, iš kurios galima pagaminti beveik analogišką kiekį psichotropinių medžiagų).
