Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) panakino Klaipėdos apskirites viršininko įsakymą atleisti iš pareigų komisarą Artūrą Rimkų ir įpareigojo grąžinti pareigūną į darbą – Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas.
Taip pat darbdavys privalo sumokėti pareigūnui už priverstinės pravaikštos laiką. Suma jau viršijo 50 tūkstančių.litų. Šiuo metu turintis beveik dvidešimt metų darbo stažo yra Darbo biržos klientas. Klaipėdos apskrities policijos komisariatas, atleisdamas statutinį pareigūną, inkriminavo tokias veikas, kurių įrodyti teisme neįstengė.
Darbdavys neįrodė, kad R.Rimkus akivaizdžiai pažemino policijos autoritetą, kad nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų, o jo elgesys prieštaravo įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms.
Tokioms išvadoms, anot teismo, iš viso nebuvo pagrindo, nes tarnybinio nusižengimo tyrimas neparodė nei pareigūno vardo pažeminimą charakterizuojančių, nei vidaus tarnybos sistemos autoritetą griaunančių, vidaus reikalų įstaigą kompromituojančių R.Rimkaus elgesio požymių. Atvirkščiai, išvada buvo grįsta bendro pobūdžio teiginiais ir prielaidomis, jai trūko nuoseklumo.
A.Rimkui ir pareigūnams M.Pačiui bei E.Kontrimui užpernai buvo inkriminuoti netinkamai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tiriant 2011 metų birželio 3 dienos incidentą Šilutės policijos komisariato areštinėje. Tada kameroje susižalojo sulaikytieji E.Bendžius ir D.Ovčinikovas.
Nors tada už areštinės veiklos orgnizavimą komisariate buvo atsakingas kitas struktūrinis padalinys, kuriam vadovavo ne A.Rimkus, o pareigūnas A.Lukošius. Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas D.Mulskis apie areštantų susižalojimo įvykį informavo tuometį komisariato vadovą S.Mickevičių ir už savaitės įvykius atsakingą jo pavaduotoją A.Pupšį.
Kadangi buvo penktadienis, pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo pagrindo, nes areštantai žalojosi patys, nusikaltimo požymių nerasta.
Pirmadienį R.Rimkus nurodė M.Paičiui dar patikslinti įvykio aplinkybes. Bet būtent R.Rimkus vėliau įtartas vengęs pradėti ikiteisminį tyrimą iš karto po įvykio.
Teisme subliuško kaltinimai neva R.Rimkus sulaužė pareigūno priesaiką, pažeidė viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo įstatymą, sudaręs išskirtinai patogias gyvenimo sąlygas į areštinę etapuotam buvusiam savo klasės draugui nuteistajam R.Špilevskiui.
Šie kaltinimai yra grįsti R.Špilevskio sugyventinės J.Ruškytės duotu tikrintojams paaiškinimu, jog apie tai ji sužinojo iš savo partnerio. Bet teisme R.Špilevskis neigė minėtas sąsajas su A.Rimkumi, nes mokėsi skirtingose mokyklose, yra skirtingo amžiaus, ypatingų sąlygų areštinėje jam jis nekūrė.
Beje, 2011 birželio 3-iąją Šilutės areštinėje susižaloję D.Ovčinikovas bei E.Bendžius maždaug po mėnesio ir metė pirmą šešėlį ant R.Rimkaus, kaip neva savo veiksmais žeminančio pareigūno vardą.
Šie asmenys tiesiogiai kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Operatyvinės veiklos biuro 1-osios valdybos pareigūną G.Pukelį, kuris 2011 metų rugsėjo 9 dieną pradėjo tarnybinį patikrinimą ir įslaptino jo duomenis. Netgi pranešimo apie nusižengimą sudėtį apgaubė slaptumo aureole.
Tad A.Rimkaus teisė į gynybą buvo suvaržyta, o pirmosios instancijos teisme pareigūnas G.Pukelis net negalėjo atsakyti, kokiu Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatytu pagrindu buvo įslaptinti jo inicijuoto tarnybinio patikrinimo duomenys.
LVAT teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi tą nežinia dėl ko įslaptintą medžiagą bei patikrinimo išvadą, patikima ir pakankama informacija įrodymų vertinimo kontekste jos nepripažino. Teismas pripažino, jog pavaldinių kontrolės funkcijas A.Rimkus vykdė netinkamai, bet tai negali būti laikoma pareigūno vardą žeminančiu ar policijos įstaigos autoritetą diskredituojančiu poelgiu.
